Mineralų gydomųjų sąvybių pagrindimas

Archeologiniai kasinėjimai įrodo įvairialypį akmenų naudojimą įvairiais laikais. Kapuose, priskiriamuose akmens amžiui, ir ankstesniuose randama daugybė daiktinių įrodymų, liudijančių jų taikymo įvairovę. Vienu metu jie buvo labiau medžiaga ginklams ir reikalingiems padargams, kitu – taikomi puošybai, apsaugai mirusiųjų kapams, o dar vėliau pradėjo atlikti amuletų funkciją ir tarnavo ritualiniais objektais, buvo taikomi gydant.

Dar ir dabar pasaulio mokslininkai ir ezoterikai ginčijasi dėl megalitų ir jų statinių paskirties. Pirmieji vadina juos senovinėmis observatorijomis, antrieji mano, kad senovės išminčiai vargu ar galėjo statyti tokius vienareikšmius tikslinius statinius, kad jų statymo tikslai buvo kur kas gilesni. Kadangi visi ritualiniams dalykams skirti objektai privalo būti orientuoti į pasaulio šalis ar net konkrečius žvaigždynus ar kitus pasirinktus objektus danguje, juos paprasčiausia pavadinti observatorija. Kad ir kaip būtų, žmogus vis dar gali nuvažiuoti į tas vietas, kur jų likę, prisiliesti prie jų, o gal tiesiog pasistebėti.

Hinduistai iki šių dienų sugebėjo išsaugoti mineralų pritaikymo įvairiems tikslams paslaptis. Jas žino, taikė ir tebetaiko kinai, japonai, kitų Azijos šalių gyventojai, Indonezijos, Australijos aborigenai, Pietų Amerikos ir Šiaurės Amerikos indėnai ir Afrikos šamanai. Pritaikymas buvo ir yra trijų pagrindinių krypčių:

• gydymas,
• amuletai ir talismanai,
• dvasinės praktikos ir su jomis susiję ritualiniai objektai.   

Europoje viena iš pirmųjų nuosekliau išdėsčiusi mineralų pritaikymo gydant galimybes buvo vienuolė iš Vokietijos Hildegarda von Bingen (1098–1179 m.). Jos metodikos Vakarų Europoje ir vėl pradedamos taikyti.

Pradėjus naudoti cheminius vaistus, sparčiai augančiai farmacijos pramonei tapo nenaudingi konkurentai, gydantys natūraliais gamtos produktais, todėl tie, kurie tai darė, buvo apšaukti šarlatanais, burtininkais. Taip buvo pradėtas formuoti požiūris, kad tai, kas tikra, yra netikra, o tai, kas cheminiu būdu sukurta ar yra sintetinis, – tikra. Taip buvo todėl, kad anksčiau tiems, kurie tuo užsiiminėjo, nereikėjo niekam įrodinėti, kad akmuo ar žolė turi gydomųjų savybių. Žinoma, visais laikas buvo daugybė tų, kurie tuo piktnaudžiavo, ir maža dalelė tų, kurie tai darė būdami tam pašaukti.

Tačiau, mielasis skaitytojau, negi tai pasikeitė mūsų laikais?.. Visose srityse, nuo dvasininkų, politikų iki gydytojų ar mokytojų, visada yra tik vienas kitas, dirbąs iš Pašaukimo, o visi kiti tai daro dėl savų, dažnai gana proziškų motyvų…

XX a. 8-ajame ir 9-ajame dešimtmečiais JAV vėl buvo prisimintos akmenų gydomosios savybės. Sisteminti senas ir meditacijose gautas naujas žinias ėmėsi Jane Ann Dow ir Katrina Raphaell (JAV). Dabar jos turi mokyklas su daugybe filialų Europos šalyse, kuriose mokosi įvairių profesijų akmenų mylėtojai. Jos niekam ir niekaip nebandė įrodinėti mineralų poveikio, tiesiog dirbo savo darbą.

Dabartinis proto valdomas pasaulis be įrodymų gyventi negali. Vadinasi, kažkas turėjo padaryti tai ir mineralų poveikio kontekste. Matyt, neatsitiktinai toks žmogus atsirado bene labiausiai Proto valdomoje šalyje – Vokietijoje. Vokiečiai visada garsėjo savo racionaliu, pragmatišku protu. Daug iškilių mąstytojų išaugino ši tauta. Taigi perversmą mineralų terapijoje, buvo skirta padaryti Michaeliui Giengeriui (1964–2014 m.) iš Tiubingeno.

1989 m. jis pradėjo burti organizaciją, vėliau tapusią tarptautine (Steinheilkunde) ir susiformavusią į rimtą mokyklą su savo filialais, kuri ėmėsi tirti akmenis, ieškoti bendrų poveikio dėsningumų, kuriais būtų galima pagrįsti empirinio ir intuityviojo nagrinėjimo metu gautus teiginius. Apie jį pradėjo burtis įvairių profesijų atstovai. Akmenys buvo bandomi, kaip tai daroma su vaistais. Tiriamoji grupė, kurią sudarė įvairaus amžiaus ir skirtingo jautrumo žmonės, 4–6 savaites nešiodavo tą patį akmenį. Jie registruodavo visus savo kūno, proto, emocijų ir dvasinius pojūčius, rezultatai buvo susumuoti. Nepaisant dalyvių skirtumų, pagrindiniai teiginiai buvo labiau nei aiškūs. Atsitiktinumo čia būti negalėjo. Taip laipsniškai buvo sukurta sistema, kurią jau patikrino laikas. Buvo rasta mineraloginių akmens duomenų ir jų gydomojo poveikio panašumų. Padaryta išvada, kad mineralų poveikis grindžiamas:

1. Formavimosi sąlygos

M. Giengeris pagal mineralų formavimosi sąlygas (žinomas visiems mineralogams ir geologams) išskiria tris grupes:

• magminius mineralus, išsikristalizuojančius iš magmos;
• egzogeninius, arba nuosėdinius, mineralus, susidarančius arti žemės paviršiaus arba paviršiuje;
• metamorfinius, susidarančius metamorfizmo stadijoje.

Buvo nustatyta, kad visi mineralai, susiformavę panašiomis sąlygomis, yra tam tikro apibendrinamojo poveikio, nusakančio žmogaus būseną ir tos būsenos sukeltas ligas, kitas problemas ir situacijas, į kurias žmogus patenka.

Šias sąlygas galima palyginti su vaiko tėvų namų atmosfera ir įtakomis. Kiekvienas žino pagal save, kad sankloda, gauta iš tėvų, dažnai stipriau ar silpniau lieka visam gyvenimui…

Šiuo požiūriu:

magminiai mineralai, kurie formuojasi žemės gelmėse, jos plutoje ar vulkaninių procesų metu, padeda giliau pažinti savo vidinį potencialą ir augti. Jie ramina ligas, susijusias su nenoru atsisakyti senų įpročių ar vertybių. Pvz.: kvarcai, berilai, lauko špatai, turmalinai, chalcedonai, kalcitai, opalai ir kiti.

egzogeniniai, arba nuosėdiniai, mineralai formuojasi dūlėjimo arba nuosėdų kaupimosi procesų metu žemės paviršiuje arba vandens baseinuose. Vadinasi, jie formuojasi, tiesiogiai veikiant aplinkos įtakoms. Todėl jie ir susiję su aplinkos įtakomis, santykių problemomis, dėl konfliktų arba jų vengimo. Ramina ligas, susiformavusias per konfliktus arba jų vengimą. Pvz.: deimantas, granatai, rubinas, safyras, malachitas, turkis, chrizokola, halitas ir kiti.

metamorfiniai mineralai formuojasi, kai žemės plutos susidūrimo vietose magminės ir metamorfinės uolienos, patekusios į gilesnius žemės plutos sluoksnius, yra veikiamos temperatūros, slėgio ir fluidų (skystas arba dujinis lakiųjų komponentų mišinys). Šis procesas vadinamas metamorfizmu. Kaip matote, šie mineralai patiria esminius pokyčius, todėl jie ir yra vadinami radikalių pokyčių mineralais, padedančiais žmogui su juo vykstančių pertvarkų metu. Jie veikia ligas, kurių priežastis – prasmės nebematymas, baimė keistis ar vidinis konfliktas. Pvz.: nefritas, lazuritas, kordieritas, staurolitas, sugilitas, rutilo kvarcas, tektitai ir kiti.

Žinodami, kokiomis sąlygomis Jūsų mėgstamas mineralas susiformavo, jau galėsite suprasti priežastį, kodėl Jūs jį dabar mėgstate ir kuo jis Jums gali padėti. Tada skaitykite toliau.

2. Singonija.

Kristalai – tai daugiasieniai kietieji kūnai, sudaryti iš simetriškai erdvėje išsidėsčiusių plokštumų (kristalo sienelių), sueinančių į briaunas, o briaunų sankirtos taškas yra kristalo viršūnė. Kristalo sienelės gali būti įvairių geometrinių formų: kvadratai, trikampiai, šešiakampiai, rombai ir kt. Taisyklingai išreikštiems mineralų kristalams būdinga tam tikra simetrija. Pagal simetrijos elementus, kristalai suskirstyti į septynias simetrijos grupes arba singonijas. Amorfinį pavidalą turintys mineralai nesudaro simetriškų kristalų.

Tie, kas sugeba nuskaityti žmogaus mentalinį kūną, žino, kad jis visas sudarytas iš geometrinių formų. Tai to žmogaus mąstymo struktūra, todėl sakome, kad žmogus kategoriškas (mąsto labiau kvadratais) arba harmoningas (mąsto trikampiais) ir t. t.

Liga, kaip ir nesėkmių srautai, dažnai pirmiausia susiję su senomis mąstymo formomis, kurių nenorima atsisakyti, arba su siauru mąstymu, kai žmogaus mentaliniame lauke plaukioja tik viena ar dvi struktūros. Vadinasi, mineralas gali tapti puikia priemone, padedančia ramiau ir natūraliau pakeisti senas mąstymo formas naujomis, vadinasi, keistis.

Aplinkybės – tai žmogaus minčių produktas. Jos priklauso nuo mąstymo struktūros, jų įvairovės arba tos įvairovės nebuvimo. Toks ir žmogaus gyvenimas.

Viena struktūra su nedidelėmis priemaišomis kurios nors kitos paverčia žmogų inertišku, kategorišku, ribotu, o kartais – ir tingiu. Tokio žmogaus gyvenimas teka neperžengdamas jo nubrėžtų rėmų arba, priklausomai nuo struktūros, kategoriškame chaose. Todėl atsiranda problemų pačiame žmoguje, santykiuose, prastų situacijų ar ligų. Tokiam žmogui įvesta nauja struktūra gali labai padėti keisti mąstymą ir gal net pagyti. Struktūrų gausa ir darna suteikia jam įvairiapusiškumą, kūrybingumą, paslankumą, platesnį suvokimą.

Trumpai peržvelkime singonijas:

• kubinė – tvarka:

čia viskas griežtai apibrėžta, kontroliuojama, iš anksto griežtai planuojama, tiksliai matomos klaidos ir pavojai. Viena, tai gerai, jei žmoguje yra ir kitų struktūrų. Ji itin naudinga tiems, kurie neigia sistemą, drausmę, visur vėluoja, nesilaiko pažadų, neturi kantrybės.

Tačiau problemos pasipila tada, kai žmogaus mentaliniame kūne plaukioja tik ši struktūra: jis ir namus pavers kareivinėmis.

Mineralai: deimantas, granatai, piritas, fluoritas, lazuritas, magnetitas ir kiti.

• heksagoninė – tikslingumas:

Nusibrėžiami idealai, tikslai ir jų siekiama. Laikas ne švaistomas, o tikslingai naudojamas. Mastymas aiškus ir analitinis. Visa tai puiku, jeigu ši struktūra žmoguje harmoningai veikia kartu su kitomis struktūromis.

Jei ji vyrauja, galima jausmų audra, stiprus individualizmas ir fanatizmas, bet koks spaudimas kelia pasipriešinimą. Susergama nuo persidirbimo ir per didelių reikalavimų sau ar kitiems.

Mineralai: berilai, sugilitas, apatitas ir kiti.

• trigoninė – ramybė:

Gyvenama ir dirbama ramiai, ritmingai, be stresų, mokama išlaukti, vertinamas patikrintas praktiškumas. Būdinga tolerancija, stebėtojo pozicija. Protas ir širdis, jei ši struktūra tobulai įeina į žmogaus mentalinį lauką ir dirba su kitomis struktūromis, susitaria, žodis virsta veiksmu, pasitikima Dievu, Jo valia ir kosmoso dėsningumais. Jei šios struktūros žmoguje nėra, jam sunku rasti ramybę, būti nuoširdžiam ir tikram, o galiausiai – net tikėti Dievu. Jis vertina, teisia ir kabinėjasi prie tikrų vertybių.

Jei šios struktūros per daug, žmogus gali tapti inertiškas, tingus, abejingas. Gyvenimas nebetenka prasmės, jam vis nuobodu. Rūpi tik savi interesai, bendraujama tik su reikalingais žmonėmis.

Mineralai: kvarcai, chalcedonai, kalcitai, jaspis, turmalinai ir kiti.

• tetragoninė – tiesa ir prasmė:

Tai spontaniškumo ir analitinio mastymo derinys, visur ieškant giluminės prasmės. Tai gyvenimas tyrėjo, nebijančio eksperimentų ir interpretacijų, einančio prie savo gyvenimo užduoties, mobilizuojančio tam visus sugebėjimus ir sulaukiančio netikėtų galimybių. Tai proto ir fantazijos derinys, padedantis įveikti visus iššūkius. Visa tai vyksta su tuo, kieno ši struktūra veikia harmoningai kartu su kitomis.

Jeigu ši struktūra yra vyraujanti, žmogus gyvena dvigubą gyvenimą, nerodo savo tikrojo veido ir motyvų, slepiasi po kauke. Jis neprieinamas, bet vienišas, dažnai negarbingas, nesugeba vykdyti užsibrėžtų užduočių. Blogiausiu atveju būdinga šizofrenija, agresija, despotizmas, nevisavertiškumo kompleksas, polinkis į savižudybę.

Mineralai: apofilitas, cirkonas, chalkopiritas, rutilas ir kiti.

• rombinė – pažinimas per intuiciją:

Gyvenama pagal vidinį pojūtį, šitaip randami savo interesai, tikslai ir savirealizacija. Būdingas ramus ir tvirtas augimas vis giliau pažįstant save ir tai, kas tikra, o kas ne. Tokie žmonės dažnai paskiria save tarnystei kitiems, nesiveržia į sceną.

Vystymosi procese vertybės keičiasi greitai, sprendimai irgi priimami greitai, be baimės pradedamas naujas gyvenimas, baigiamas senasis. Ilgalaikiai planai nekuriami. Lengvai tampama geru pagalbininku tiems, kas kelia gražias idėjas. Svarbus tikslumas, viską ramiai apgalvojant ir nesvaičiojant. Lengvai perimamos kitų nuotaikos.

Jei ši struktūra yra vyraujanti, galimas savo individualybės praradimas, įklimpstama į svetimas problemas arba per greitai nutraukiami seni ryšiai. Atsiranda tendencija greitai pakliūti iš senos priklausomybės į kitą.

Mineralai: chrizoberilas, chrizolitas, danburitas, diumortjeritas, topazas ir kiti.

• monoklininė – priešybių vienybė:

Iš pradžių šie žmonės išgyvena savo vidinę sumaištį, nesugeba nieko planuoti, dažnai nesilaiko pažadų. Dažnas sunkiai renkasi, todėl, kad nesikankintų, taikosi tiek prie vienų, tiek prie kitų. Būdinga baimė nepadaryti klaidos, abejonės ir nuotaikų kaita.

Ši struktūra naudinga tiems, kuriems trūksta lengvumo.

Suformavus ją, atsiveria sugebėjimas būti ten, kur reikia, ramiai kuriant vis besikeičiančią realybę, be baimės koreguojant sprendimus, taisant padarytas klaidas.

Mineralai: chrizokola, čaroitas, kuncitas, lepidolitas, malachitas, mėnulio akmuo (ortoklazas), nefritas, žadeitas ir kiti.

• triklininė – spontaniškumas:

Iš pradžių gyvenimas pateikia daug iššūkių, į kuriuos atsiliepiama spontaniškai. Planavimas neįmanomas, mąstoma šuoliais. Nuotaikos kinta be priežasties. Tai atsispindi net išvaizdoje. Pavargus nuo reakcijų ateina abejingumas, formuojasi aukos pozicija. Tikima, kad negatyvas ateina iš išorės.

Liekant atviram naujovėms, ateina geras „atsitiktinumas“, kuriuo pasinaudojama.

Geriausiu atveju ši struktūra kviečia stebuklus į žmogaus gyvenimą, padeda atsiverti sugebėjimams, intuicijai, aiškiaregystei. Ji skatina suvokimą, kad nieko blogo atsitikti negali, kadangi žmogus savo kelyje turi pereiti daugybę serpentinų, kurie galiausiai veda į viršukalnę.

Mineralai: amazonitas, distenas, labradoras, larimaras, turkis ir kiti.

• amorfinis pavidalas – viskas ir niekas:

Tai įvairiapusiškumas, buvimas čia ir dabar. Tai genialumas.

Neigiama jos savybė: pasiklystama laike, niekas nebedomina ir nebejaudina, nieko nebenorima daryti, siekti, tuštumos pojūtis. Taip pamažu formuojasi destrukcija.

Mineralai: gintaras, moldavitas, tektitai, obsidianas.

3. Chemine mineralų sudėtimi.

Kiekvienas mineralas, kaip ir vaistai, turi cheminę formulę. Kai trūksta vienos ar kitos mineralinės medžiagos, žmogus geria vitaminus. Mineralų naudojimas tam tikslui mažina apsinuodijimo ir alerginių reakcijų riziką. Daug kūno ir psichikos sutrikimų susiję su kūno skysčiais. Akmens rūgštinės ir šarminės savybės, darančios jiems įtaką, veikia bendrąją ligos eigą, ligonio emocinę būseną ir temperatūrą. Kūno būklė susijusi ir su dvasine būsena, kaip ir atvirkščiai, todėl fiziniai pokyčiai veikia emocijas, mintis, poreikius, o emocijos ir mintys – sergamumą. Mineralinės medžiagos suaktyvina ir dvasinius procesus. Kuo minerale daugiau vieno ar kito elemento, tuo jo poveikis stipresnis.

Taigi mineralų cheminė sudėtis veikia fizinę, psichinę ir dvasinę individo kokybę. Tam dažniausiai vartojami mineralų eliksyrai arba vanduo. Mineralą galima čiulpti (be abejonės, tai daroma tik su nenuodingais mineralais). Mažesnis poveikis šiuo atveju tik nešiojant. Gulintis ant stalo mineralas šiuo požiūriu tolygus vitaminams, gulintiems ant stalo: poveikio nebus.

4. Mineralų spalva.

Spalvų terapija vėl tampa populiari visame pasaulyje. Spalvos naudojamos psichinei, emocinei ir fizinei būklei subalansuoti. Jų pomėgis ar atmetimas dažnai atspindi pagrindinę šio gyvenimo tarpsnio temą.

Suaktyvinti vienos ar kitos spalvos poveikį galima prie odos nešiojant atitinkamos spalvos mineralą. Tiesa, M. Giengerio mineralų spalvų aprašymai kiek skiriasi nuo įprastų spalvų terapijoje aprašomų poveikio krypčių. Jis teigia, kad su mineralais tai yra šiek tiek kitaip.

Platesnius paaiškinimus rasite šios M. Giengerio sistemos pristatyme „Akmenų knygos“ I tome. Dar plačiau visa tai nagrinėti galite jo paties knygose, kurios yra verstos jau į daug pasaulio kalbų. M. Giengerio „Gydomųjų akmenų vaistinė“ išversta ir į lietuvių kalbą.

Autorė jaučia pareigą priminti, kad gydymui, susibalansavimui naudojami tik natūralūs ir niekaip nepaveikti kokybiški mineralai. Kuo toliau, tuo mažiau vartotojas tampa apsaugotas nuo nekokybiško pirkinio, įsigyjamo net prabangiose parduotuvėse. Deja, dažnai pardavėjai patys nežino, ką pardavinėja, tiki tiekėjų pateiktais pavadinimais… Būtent todėl knygoje ir skelbiamas „Atviras laiškas akmenų pirkėjams ir pardavėjams“, kaip ir skyrelis „Apie tikrus ir netikrus akmenis“.