Mineralų valymas ir priežiūra

Mineralo valymo būdas priklauso nuo žmogaus, nešiojusio arba naudojusio mineralą, energetinės ir fizinės būklės bei mineralo nešiojimo trukmės ir intensyvumo.

Jei mineralai tiesiog ramiai gulėjo Jūsų aplinkoje, jei ten nebuvo ypatingų stresų, pakanka nuvalyti nuo jų dulkes arba, norint atšviežinti, švelniai papurkšti filtruotu vandeniu. Kartą per mėnesį arba keliems mėnesiams galite padėti juos „pasikrauti“ ant palangės rytų pusėje (arba vakarų). Padėkite vakare, o saulei patekėjus už valandos ar kelių paimkite, nes daugelis mineralų nemėgsta tiesioginės saulės spindulių. Jie gali net blykšti (rožinis kvarcas, ametistas). Ant palangės nereikėtų ilgai laikyti ir kalnų krištolo rutulio, kad nesukeltų gaisro (veikia kaip linzė!).

Jei aplinkoje įtampos daugiau, mineralus patartina prausti dažniau. Tokioje aplinkoje patartina ir dažniau pasimelsti, padeginti šventintų žvakių, pasistatyti fontanėlį iš mineralų arba paprastą. Apie tai jau kalbėta skyriuje „Mineralų formos“.

Jei mineralai buvo naudojami apdėjimo praktikoms, po jų juos būtina nuprausti, norint nuimti žmogaus elektrinę įkrovą. Tada pageidautina leisti jiems nors kelias valandas „pailsėti“ (todėl dirbant su ligoniais reikėtų turėti bent 3–4 mineralų komplektus). Nebijančiuosius vandens galima jame palaikyti nors valandą. Pageidautina per tą laiką kelis kartus jį pakeisti. Vandens nemėgstančiuosius (lazuritą, malachitą, chrizokolą ir t. t.) geriau padėti ant ametisto drūzos, kuri valo gana intensyviai, arba ant tam tikslui laikomo didelio lauko akmens, kuris pagal poreikį taip pat turi būti valomas (šiuo atveju išnešamas į lauką, kur paliekamas kelioms savaitėms). Tuo metu, kai vienas lauko akmuo valosi, reikėtų turėti pakeitimui kitą.

Gydymui skirtus akmenukus galite „pakrauti“ ant kalnų krištolo drūzos. Jiems nuo to bus tik geriau. Naudodamasis šiomis technikomis žmogus turėtų pamedituoti su savo turimais mineralais, kad juos geriau pažintų ir sėkmingiau panaudotų, tada jis puikiai žinos, kiek ir kaip reikia valyti mineralą po darbo.

Papuošalai su mineralais valomi taip pat, kaip prieš tai buvo rašyta. „Pakrauti“ juos galima dedant ant palangės rytų pusėje nakčiai ir tekant saulei; dar stipriau, kai jie laikomi ant kalnų krištolo drūzos. Papuošalo valymo būdas priklauso nuo mineralo, kuris yra jame, valymo būdo.

Čia buvo kalbama apie normalų mineralų užterštumą, t. y. kai jį naudojęs žmogus nebuvo patyręs streso, nesirgo psichine arba fizine liga ir pan.

Stresą arba ligą padėjusius įveikti mineralus ir papuošalus būtina išvalyti iškart. Pirmiausia po tekančiu vandeniu nuplaunama juose esantys elektros krūviai. Tada kai kuriuos gali tekti palaikyti valgomosios druskos vandenyje (1 arbatinis šaukštelis valgomosios druskos stiklinei vandens), jį kas 12 val. nupilant. Kartais tam gali užtekti vienos dienos, kartais – septynių. Deja, kaip žinote, jei į tokį vandenį įdėsite malachitą arba lazuritą, jie praras blizgesį, o chrizokola gali sutrūkinėti. Tad tokius nuplautus mineralus galite 3–5 val. padėti ant jūros druskos, o paskui – ant ametisto drūzos ir palikti savaitei ar net kelioms. Ametisto drūzą galite naudoti įvairiems akmenims valyti. Kai kurie autoriai siūlo įdėti „nešvarius“ mineralus į stiklinį indą su būgniniais hematitais. Hematituose yra didelė geležies koncentracija, o ametistuose, be geležies, dar ir stipri koncentruota kvarco energija, apšvitinanti mineralą ir išlaisvinanti jį nuo priimtos informacijos (M. Giengeris).

Ir valymui, ir „pakrovimui“ ypač tinka kalnų krištolo drūzos.

Vėliau papuošalą „pakraukite“ ant palangės jau aprašytu būdu.

Atsitinka taip, kad žmogui patyrus stiprų stresą arba sunkiai sirgus, mineralas sutrūkinėja, išblunka, tampa nebeskaidrus. Tai dažnai rodo, kad jis stoiškai prisiėmė problemą. Būna, kad jokie valymai nebepadeda. Tada padėkokite akmenukui už pagalbą ir užkaskite jį į žemę arba įmeskite į upę. Tą patį reikėtų padaryti su akmenimis, kuriais naudojęsis ligonis mirė. Tiesa, mirusiojo pastaruoju metu naudotus akmenis geriau užkasti į duobę kartu su juo.

Dažnai klausiama, ką daryti su paveldėtais arba antikvariate pirktais papuošalais.

Antikvariate papuošalų geriau nepirkti, nes nežinote, kokių problemų jie gali būti prisigėrę. Yra buvęs ne vienas atvejis, kai nešiojant taip įsigytą žiedą pradeda fatališkai nesisekti arba užpuola ligos. Žmonės dar neįpratę valyti papuošalus. Jie juos nublizgina ir mano, kad tuo viskas padaryta. Deja, žmogaus, nešiojusio tą papuošalą, gyvenimas, gal net karmos dalis, lieka įrašytas jame. Su šiuo daiktu nusiperkate ir informaciją. Valyti galima taip, kaip buvo aprašomas būdas po streso, tačiau dažniausiai tai nepadeda! Kai kada gelbsti gero šventiko pašventinimas. Tačiau būna, kad žiedą geriau perlydyti.

Paveldėtų papuošalų istorija panaši, bet ne tokia beviltiška. Jei tie papuošalai paveldėti iš Jūsų mylimų žmonių, žinoma, norėsite juos nešioti. Jei tai buvo asmenybė, į kurią norėtumėte būti panašus, nuplaukite, „pakraukite“ ir nešiokite. Tai gali sustiprinti Jūsų ryšį su ta asmenybe, pritraukti jos paramą ir apsaugą (jei to norite), gali tiesiog padėti Jums įgyti tų savybių, kurių turėjo tas žmogus, arba tai tiesiog gali likti maloniu atsiminimu, sunkiomis minutėmis suteikiančiu stiprybės.

Jei tai Jums labai miela, bet problemiška asmenybė ir ji tą papuošalą nešiojo sirgdama, geriau jį perlydyti, akmenį stipriai išvalyti ir tada iš perlydyto metalo ir akmens pasigaminti naują papuošalą, kuris primins tą žmogų, bet neperduos jo problemų.

Jei tai nėra Jums miela ir artima asmenybė, bet papuošalai per daug gražūs, kad juos išlydytumėte, panaudokite visus stipriuosius valymo būdus ir nenešiokite jų nuolat, tik kartais pasipuoškite. Tačiau, jei prasidės iki tol nepatirtos nesėkmės, prisiminkite, kas buvo kalbėta prieš tai.

Senovinius gintaro papuošalus patartina 7 dienas keičiant vandenį palaikyti švelniame jūros druskos tirpale, o paskui kelias savaites – tiesioginėje saulėje ant smėlio arba akmenų.

P. Globa siūlo specialų energetinį metalų valymo būdą. Jis tinka metalams be mineralų. Tam tikslui metalai atskirai nuplaunami ir užpilami vandeniu, kuris turi juos apsemti, ir užšaldomi šaldymo kameroje: sidabras – dvylikai valandų, o auksas – dvidešimt keturioms. Išėmus iš kameros, leisti ledui ištirpti ir tik tada metalus „pakrauti“ ant palangės jau įprastu būdu.

P. Globa pataria atlikti šią procedūrą profilaktiškai: sidabrui – kartą per pusmetį, o auksui – kartą per metus.

Talismanų pirminiam valymui gali būti taikoma valymo ugnimi metodika, kuri įeina į talismano įšventinimo ritualą.

Ypatingais atvejais akmenys gali būti užkasami į žemę pusmečiui, metams ar ilgiau. Deja, jei nepadėjo prieš tai aprašytieji būdai, retai kada padeda ir tai. Tenka atsisveikinti su pamėgtu papuošalu, kurio, kaip daug kas tokiu atveju sako, kažkodėl nebekyla ranka nešioti. Atsisveikinti kartais trukdo prisirišimas, nuo kurio akmenukai mus gydo tiesiog dingdami.