Visais laikais žmonės troško gyventi gerai ir laimingai, tačiau daugelis jų galvojo ir tebegalvoja, kad gerovė ir laimė susijusios su išoriniais dalykais, todėl ieško stebuklingo daikto ar dalyko, galinčio pritraukti nuolatinę sėkmę, perteklių, sveikatą ir norų išsipildymą. Šitaip burtininkavimas tapo verslu, bet visada buvo ir tų, kurie iš tiesų įstengė žmonėms padėti. Platus yra tokios pagalbos pasirinkimas, pradedant stebuklingais talismanais, užkalbėtais amuletais, baigiant specialiomis mantromis ir šventikų atliekamomis apeigomis. Kaip seniau, taip ir dabar nesėkmių periodui užklupus žmonės ieško gero šventiko, kad šis už juos melstųsi. Dabartiniu metu atsirado daugybė „karmos valytojų“. Tai jų pragyvenimo šaltinis, deja, šie žmonės nesuvokia, kokią sunkią karmą sau ir savo palikuonims tokiais „darbais“ susikuria. Nedaug buvo ir yra tų, kurie supranta, kad laimė ir sėkmė nuo vidinių dalykų priklauso, todėl aplanko tuos, kurie savyje nesėkmės šaltinį randa ir jį šalina. Tokie nevengia su savimi dirbti. Tačiau paprasčiau „laimę ir sėkmę“ pirkti, negu pačiam su nesėkmių priežastimis dirbti. Būtent todėl mažai yra tikrojo sąmoningumo siekiančiųjų.
Vartotojas arba tinginys nenusiteikęs suprasti, kad prastos gyvenimo aplinkybės, pašliję santykiai ir nesėkmės – tai jo paties nuolatinių negatyvių minčių, kurių apimtas gyvena, padarinys. Nusigąstų vargšelis pamatęs, kaip tos mintys ilgainiui suformuoja struktūrinį kevalą, atribojantį nuo bet kokio nepatinkančio požiūrio ir galimybės kitaip mąstyti. Jis kalba ir veikia tarsi užprogramuotas robotas, atmeta viską, kas neatitinka jo susikurtos arba jam įdiegtos programos.
Žmogus, gyvenantis savo neigiamų minčių kevale, viską per to kevalo suformuotus tamsius akinius mato, todėl labiau priešiškumą negu draugiškumą pastebi. Jo išankstinis nusiteikimas niūrią energiją skleidžia, todėl žmonės vengia su tokiu bendrauti. Jam tuomet atrodo, kad kiti jo nesupranta, nežinia ko kabinėjasi, o gal net puola ar pavydi. Iš tiesų jis pats iš aukšto į visus žvelgia, lyg kritikas, kituose žmonėse savo sunkiausias ydas pastebi, tačiau jų nieku gyvu nepripažįsta. Jis visados randa priežastį, dėl ko būti nepatenkintam, geriausiuose dalykuose ar kitų geranoriškose paskatose įžvelgia blogį. Net per atostogas jam niekas nekelia džiaugsmo. Jeigu tyli, tai vis tiek mintimis nuolatos burba, erzinasi, širsta ir savaime kitus su savimi supriešina. Tokiam nelaimėliui paprastai būdinga didžiulė puikybė. Tarpusavio santykių problemos neišvengiamos, nes jis savo kalbomis ir elgesiu energiškai vampyruoja kitus. Žinoma, kad kiti žmonės bendrauja su juo šaltai, tik iš būtinybės. Pagalvokite, koks amuletas, kokios mantros galėtų apsaugoti tokį žmogų nuo jo paties minčių negatyvo, kokia ateitis jo laukia?
Yra tarp šitokių žmonių tų, kurie svetimos energijos trokšta, todėl tam, kad gautų kitų energijos per jų dėmesį, pradeda ieškotis ligų, pyksta, kad artimieji ir gydytojai nėra pakankamai dėmesingi. Kai kurie gyvena ilgai, bet pradeda sirgti ir nykti jų jaunesni artimieji ir tie, kurie bando jiems nuoširdžiai padėti.
Kita dalis tokių žmonių mėgsta laikyti šunis arba kates. Taip jie kompensuoja trūkstamą dėmesio energiją, sako, kad gyvūnus myli labiau negu žmones. Ir nenuostabu, nes jie nenori girdėti nemalonios tiesos apie save, todėl ypač vengia tų, iš kurių gali ją išgirsti, o šunys ir katės ne tik neprieštarauja, bet dar rodo savo dėkingumą ir prieraišumą. Tokie šeimininkai iš tikrųjų „numeta“ savo negatyvą augintiniams, tie maloniai priima. Tačiau nuo negatyvo pertekliaus kai kurie gyvūnai gali sunkiai susirgti ir netgi mirti.
Tai ypač būdinga žmonėms, kurių Juodasis Mėnulis yra Dvyniuose arba Mergelėje, arba III ar VI būste, taip pat tiems, kurių Merkurijus sudaro konjunkciją ar kitokį aspektą su Lilit, ir tiems, kurių Merkurijus turi prastą aspektą su Saturnu arba Uranu. Tokiam žmogui galima pasiūlyti panešioti su širdies centru susijusius trigoninės singonijos mineralus, ypač rožinį kvarcą. Nesivarginkite aiškinti tikrosios priežasties, kol jis nenusiteikęs jos išgirsti. Tikrai nereikėtų už jį spręsti jo problemų, nes tai reikštų, kad Jūs prisiimate jo nesupratimą, todėl atimate galimybę jam pačiam savo pamoką išmokti. Jeigu visgi įsikišote, supraskite, kad turite jam leisti išreikšti dėkingumą, nes paprastai toks žmogus įsivaizduoja, kad visi gimę jam tarnauti, todėl nemoka būti dėkingas. Sugebėjimas atleisti, atsiprašyti, išreikšti padėką – tai pirmieji žingsniai į meilę.
Nuoširdi malda teisuoliams, šaltaširdžiams ir visų kritikams būtina, tačiau įprasta, kad dauguma jų atmeta tą reikiamybę, kaip ir paties Dievo buvimą, renkasi tas dvasinėmis vadinamas kryptis, kuriose nekalbama nei apie Dievą, nei juolab apie maldą. Šitaip intelektinė ir dvasinė puikybė dar labiau auga.
Yra grupė žmonių, kurių mintys piktos. Jie gyvena savo pykčio kevale, emocingai įnirę į save, išorėje matydami vien tik priešus ir kenkėjus. Vienų emocijos ryškiai išreikštos, kitų – užspaustos. Jie paprastai mėgsta skųstis kitų negeranoriškumu ir priešiškumu, sako, kad patys yra geri, tačiau kiti kažkodėl ant jų nuolatos pyksta, jiems linki bloga, nužiūri, prakeikia ir pan. Labai dažnai jų piktos, emocijų prisodrintos mintys išsilieja brutaliais magiškais prakeiksmais ar piktais palinkėjimais kitiems. Nenusiteikę jie liautis, nes sau neatrodo esą Blogio sėjėjai, nuolatos ieško apsaugos nuo išorinio puolimo. Yra tarp jų ir ypatingų galių ieškotojų arba turėtojų, menkai skiriančių griovimą nuo kūrybos, Gėrio vertybes nuo Blogio vertybių.
Šitokių žmonių gyvenimai sudėtingi, o tarpusavio santykiai su kitais žmonėmis, ypač su priešinga lytimi, aštrūs ir problemiški. Vieni jų egoistiškais emocingais reikalavimais psichologiškai ar net tiesiogiai terorizuoja savo aplinką ir vis skundžiasi, kad tai toji aplinka yra bloga ir priešiška. Tarp jų yra ir religingų žmonių, kurie tai šventeiviškai saldūs, tai inkvizitoriškai dogmatiški, dažnai vaizduoja kankinius. Tai religiniai fanatikai.
Žmonių, turinčių tendenciją tokioms mintims, Marsas ir Juodasis Mėnulis gali būti Avine, Vėžyje, Skorpione arba I, IV, VIII būstuose, arba ten gali būti Plutonas, turintis aspektą su Juoduoju Mėnuliu. Tai būdinga ir tiems, kurių Mėnulis sudaro konjunkciją su Juoduoju Mėnuliu Avine, Vėžyje, Skorpione arba I, IV ar VIII būstuose. Nedejuoti reikia ir nesiskųsti tokias pozicijas savo horoskope suradus, o pasiraitojus rankoves imtis darbo su savo vidinės energijos kokybe, rasti tinkamų iškrovos būdų ir stebėti, kurios savybės Jūsų viduje blogį, o kurios – išorinį gėrį pritraukia. Pagal tai ir darbo kryptis. Melskitės už tą, kuris neva Jums kenkia. Po kurio laiko galbūt pamatysite, kad kitaip apie tą žmogų imate galvoti, nes blogas požiūris buvo be pagrindo įsikalbėtas. Jeigu žmogus visgi yra blogas, į jį kaip į sergantį blogio virusu pradėsite žvelgti, todėl reakcijos bus ramesnės. Supraskite: visa ko esmė – Jūsų pačių reakcijos, o ne svetimos, nes pagal karmą kiekvienas pats už jas atsako.
Nepadėsite tam, kuris pagalbą atmeta, nes dar nesupranta, kad jam jos reikia. Nieko neįrodysite tam, kuris užsimerkęs, kad Jūsų akių nematytų, Jus nebūtais dalykais kaltina. Nuo tokių šalin eikite nieko netarę, nes juoda puikybės angis vietoj meilės jų širdyse gyvena. Ta angis, pavojų pajutusi, kanda, ne pats žmogus, todėl nėra ko ant žmogaus pykti. Mažai tokiam energiniai gydymo metodai, akmenys ar psichoterapija padės. Šiuo atveju savaitę ar net dieną nešiojami akmenys gali trūkti, susidrumsti ar… pabėgti. Žinoma, toks žmogus tada skųsis, kad akmuo buvo nekokybiškas arba kad Jūs netinkamą paskyrėte.
Pyktį pasiaukojančiu tarnystės darbu galima išgryninti, bet ilgai tai trunka. Dirbantieji eina toliau, nedirbantieji rizikuoja žūti nuo savo pykčio. Bet kuriuo atveju tokiems žmonėms labiau reikalingas psichiatras ir geras egzorcistas.
Dar yra „gležnieji“, arba amžinieji vaikai, nuolatos ieškantys kitų globos, dėmesio ir taip vampyruojantys savo geradarius. Tokie yra įstrigę vaikystėje arba paauglystėje, todėl jų kiaute – visos vaikiškos, iš egoizmo kylančios manipuliacijos, tokios kaip kaltės primetimas, nuoskaudos ir pan. Įvairiai tai vyksta. Vieni energijos reikalauja šiurkščiai ir aštriai, atkreipdami į save dėmesį riksmu, priekaištais, piktu verksmu ar kitus psichologiškai terorizuojančiais žodžiais: „Tu niekados man nepadedi“, „tu manęs nemyli“, „tu nori mano mirties“ ir t. t. Anksčiau ar vėliau pasirinktoji auka traukiasi arba, jeigu dėl aplinkybių negali to padaryti, stengiasi kuo greičiau atlikti, ko prašoma, ir pasitraukti. Tokie „vaikai“ negavę, ko nori, įsiskaudina ir net gali keršyti.
Kiti nėra šiurkštūs, bet stengiasi atrodyti silpni, kad kas nors nuolatos apie juos tūpčiotų. Jie naudojasi tais, kurie skuba į pagalbą, vos jiems ištarus lemtingus žodžius: „Į nieką daugiau negaliu kreiptis, tik tu gali man padėti“, „be tavęs aš pražūsiu“ ir pan. Vienam pagalbininkui-donorui pasitraukus, energijos vampyrai ieškosi kito. Neįmanoma tokiems iš tiesų padėti, kol jie nepamato savyje egoistiško, pretenzingo vaiko, ieškančio, kam galėtų save primesti, o patys nesiima kitiems padėti.
Dar yra treti globos ieškotojai. Jie įkyriai siūlo savo pagalbą tiems, iš kurių patys jos nori, bet dievagojasi, kad jiems nieko nereikia mainais. Tai manipuliatoriai pagalba ir dėkingumu, nes dažniausiai jų pagalba yra atmestinė, nekokybiška, tačiau būtinai parodomoji. Negavę, ko norėjo, arba gavę ne taip, kaip tikėjosi, jie įsiskaudina. Vieni gali net keršyti, kiti nusisuka nuo „nedėkingųjų“ ir eina ieškoti, kam galėtų „padėti“. Tokiems būtina paaiškinti, kad pagalbos davėjas neturi įpareigoti pagalbos gavėjo, ypač kai šiam tokios pagalbos nereikia. Žmonės įpratę atsiskaityti ir yra dėkingi už pagalbą, kurios patys prašo, tačiau retai – už įsiūlytąją…
Tarnystės reikšmę ją atliekančios sielos evoliucijai pabrėžia visos dvasinės kryptys ir religijos, bet būtent toji svarbi tema ieškotojui mažiausiai suprantama. Į jos supratimą veda bendri darbai su bendraminčiais, mokymasis jausti vieni kitus be žodžių, savistaba ir nuoširdi malda, skatinanti širdies atsivėrimą. Tuomet žmogus turi bandyti „įsirašyti“ į kolektyvą ne kaip energijos gavėjas, o kaip tas, kuris dalijasi ja su kitais.
Visais šiais svetimos globos ieškojimo atvejais veikia prasti Mėnulio aspektai, ypač su Plutonu, Juoduoju Mėnuliu, Saturnu, Marsu, taip pat Skorpiono ar Žuvų ženklas ir VI, VIII, XII būstai. Dažnai šių žmonių horoskopuose yra pažeista ašis Mergelė – Žuvys. Naudinga trigoninė singonija.
Tinka rožinio kvarco, ametisto ir samaninio agato derinys. Labai tinka balkšvasis arba rusvasis mėnulio akmuo, įrėmintas į sidabrą ir nešiojamas ant mažojo piršto ne savoje pusėje (moteriai tai būtų dešinė, vyrui – kairė).
Yra žmonių, kurių galvose – vien formulės ir dogmos. Jie įsitikinę, kad viską žino geriausiai, todėl savo namus, darbo aplinką paverčia kareivinėmis. Tokie ir jų tarpusavio santykiai. Tai pažeistos kubinės singonijos, o kartais – vienastruktūriai žmonės.
Jiems vertėtų pasiūlyti kubinės singonijos mineralą, pavyzdžiui, fluoritą, sodalitą arba lazuritą, atsižvelgiant į amžių ir situaciją, kad tą struktūrą apvalytų. Vėliau, po kelių mėnesių, galima bandyti nešioti trigoninės singonijos mineralą. Geriausia pradėti nuo agato. Jo stabilią energiją šie žmonės ramiai priims. Vėliau būtų naudingas ir rožinis kvarcas.
Visa tai – pažeisto Merkurijaus, Saturno ir Juodojo Mėnulio problemos.
O dabar įsivaizduokite žmogų, kuris džiaugiasi viskuo, ką turi, nors iš šalies žiūrint jis gali neturėti beveik nieko, padeda kitam save pamiršęs, net sunkiausiose situacijose tiki Gėriu. Jis skleidžia gerumą, todėl šalia jo daugelis nori būti. To nepasakysi apie prieš tai aprašytuosius atvejus. Šio žmogaus mentaliniame kūne paprastai yra daugiau švarių ir sveikų minties struktūrų, todėl jis nuoširdus, natūralus, įvairiapusis ir lengvas. Jis nesisieloja, kad jam kažkas nepadėjo, negalvoja nei apie sėkmę, nei apie nesėkmę, nes visados būna užsiėmęs visuomenei naudingais darbais,
kuriuos laiko savais, ir neskaičiuoja, kiek energijos atidavė ir kiek jos gavo atgal. Toks akmenis tinkamai pasirinks pats, nes kuo žmogaus širdis atviresnė, tuo giliau jis jaučia kitas karalystes ir bet kokį suderinamumą.
Taigi, visiems, siekiantiems pažinti savo vidinės energijos kokybę, signalu apie tai gali būti kitų žmonių noras arba nenoras būti šalia jų: geros energijos turėtojai visur laukiami, blogos energijos nešiotojų žmonės vengia ir visaip šalinasi.
Šie pavyzdžiai turėjo iliustruoti, kaip žmogaus išorinis gyvenimas ir jo tarpusavio santykiai priklauso nuo jo mąstymo pobūdžio. Todėl viso pasaulio išminčiai nenustoja priminti: dirbkite su mintimis, visa kita susitvarkys...
Tinginys mąsto tingiai ir inertiškai. Jis nuobodus net sau, todėl neįdomus ir kitiems, o jo tarpusavio santykiai paviršutiniški arba problemiški. Bijodamas atsakomybės, jis vengia priimti sprendimus, mieliau ieško tų, kuriems galėtų juos ir jų pasekmes perduoti. Nieko nedarydamas, jis svajoja apie savo išskirtinumą, kurio jokiais ženklais ir darbais neįrodo. Jo gyvenimas – kaip nešvarumų užtvenkta upė: kada nors užtvanka prasiverš su visomis pasekmėmis…
Tokių žmonių mentaliniame kūne gyvena nešvarios trigoninės singonijos arba amorfiniai pavidalai. Juos įmanoma išjudinti ir išvalyti tik pažadinus valią veikti. Tuomet ir akmenys galėtų padėti. Tai būtų ametistas, turmalino kvarcas, oniksas, dioptazas, heliotropas.
Jeigu žmogus pats išsijudinti nenori, sako: „Neturiu valios“, „man vis tiek nesiseks“, bus, kaip buvę. Nieko už tokį tinginį, o juolab jeigu jis dar ir pasipūtęs, nepadarysite, nes jo energija – kaip kisielius, todėl patys galite įklimpti. Atkreipkite dėmesį, kad dirbdami su tokiu žmogumi tampate mieguisti, nes jo tingias, nešvarias struktūras perimate. Tačiau jei tinginys pabando su savimi dirbti, todėl būtinojo valymosi procesas prasideda, atsakomybės už sprendimus reikalauja, jis tuoj išsigandęs Jus raganavimu ir blogu poveikiu gali apkaltinti. Tinginio mąstymas pritraukia ligas, atsirandančias nuo inercijos energijos. Organizme gali kauptis vandenys, kilti stuburo, kaulų problemų, prasidėti nutukimas, raumenų atrofija, kraujo ligos.
Kuo žmogaus mentaliniame kūne daugiau minties struktūrų, tuo jis įvairiapusiškesnis, kūrybingesnis, paslankesnis ir laisvesnis, dėl to greičiau ir lengviau priima sprendimus, o jo kalba aiškesnė ir suprantamesnė. Toks moka bendrauti su bet kokio lygmens žmogumi. Jis mato savo silpnybes ir su jomis dirba, nebijo suklysti, nes nesistengia atrodyti kitoks, negu yra, todėl pripažinęs klaidą skuba ją ištaisyti.
Tiems, kurių mentaliniame kūne yra viena ar dvi struktūros, gali atrodyti, kad jų laisvę arba sugebėjimų realizaciją varžo kiti žmonės, aplinkybės, todėl arba skundžiasi ir nieko nedaro, arba kovoja su tuo, kas, jų manymu, juos varžo, vaikiškai egoistiškai prieštaraudami. Taip įsikeroja kategoriškumas arba prisitaikėliškumas, savos pozicijos neturėjimas dėl atsakomybės vengimo. Šiuo atveju problema slypi egoistiškos – kolektyvinės sąmonės ašyje, arba Avino – Svarstyklių ašyje, kada
užsispyręs savimyla, nieko negirdintis egoistas (Avinas) pradeda kovoti su kitais, nes mato juose ne partnerius ar tiesiog savo veidrodį, o priešus (Svarstyklės).
Todėl svarbu, kaip žiūrite į kitus tada, kai nesusikalbate: ar kaip į priešus, ar kaip į tuos, su kuriais kartu mokotės ir tobulėjate. Tai šios ašies temos sprendimas. Harmoniją santykiuose su kitais randa tas, kuris ją randa savo viduje (Svarstyklės). Jos neturintieji savyje negali jos rasti išorėje, nes galvoja, kad kiti privalo jiems tą harmoniją suteikti, o tai ir yra jų didžiausia klaida. Taigi, visa tai vėl tik paties požiūrio, vadinasi, mąstymo būdo klausimas. Objektyvumui būtinas vidinis sąžiningumas ir pagarba aplinkai suvokiant, kad niekas neturi teisės teršti jos savo vidinėmis šiukšlėmis ir dar pykti, kad kitiems tos šiukšlės nepatinka.
Taigi, ši ašis veda į pusiausvyros radimą tarp kubinės (Avinas) ir trigoninės (Svarstyklės) singonijų.
Šitaip kubinė singonija gali tapti puikia apsauga nuo sielai svetimų struktūrų ir manipuliacijų poveikių, ypač tiems, kurie neturi vidinio stuburo, nes nesupranta tvarkos reikšmės žmogaus gyvenime. Tuo pat metu trigoninė (harmonijos) singonija padės formuoti tikrą pusiausvyrą tarp proto ir širdies, tarp dvasios ir materijos, tarp savęs ir kitų.
Idealus šių singonijų derinys gali būti:
- lazuritas (kubinė) su kalnų krištolu (trigoninė),
- piritas (kubinė) su kalnų krištolu (trigoninė).

Ištrauka iš Audronės Ilgevičienės-Astrėjos knygos „Akmenų knyga, arba Žingsnis į platesnį suvokimą. III tomas“, p.226-233.