Ką daryti nusipirkus akmenį?

Kaip pasirinkti tinkamą akmenį, jau aiškinta „Akmenų knygos“ I tome (31). Jeigu jį sveikatinimosi tikslais taikysite, ypač mineralų vandeniui gaminti, ar nešiosite kaip amuletą, būtina, kad jis būtų natūralus, o ne sintetinis, augintas, modifikuotas ir kaip nors paveiktas. Deja, kasmet vis sunkiau rasti rinkoje tikrų ir niekaip nepaveiktų akmenų, nes siekiant įtikti pirkėjui, jie jau prie kasyklų esančiose gamyklėlėse „pagerinami“. Todėl net ten, kur jie kasami, lengvai nusipirksite netikrą, jeigu pardavėjų tinkamai neišsiklausinėsite. Taip jau yra, kad daugelis pardavėjų menkai nusimano apie tai, ką parduoda, todėl remiasi tuo, „kas parašyta“, ir taip painiavą sukelia. Lygiai taip pat supainioti ir mineralų aprašai, nes daug pardavėjų persirašo tik tai, kas lengvai suprantama, todėl veikia kaip gera rinkodara, ir vengia gilintis į šalutinį poveikį. Remdamiesi tais aprašais, jie masiškai pardavinėja sintetinius, modifikuotus, paveiktus produktus ir imitacijas.

Apie tai jau kalbėta kitose autorės knygose apie akmenis, o „Akmenų kortose trims sąmonės lygmenims“ (32) net pateiktas atviras laiškas akmenų pardavėjams ir pirkėjams. Tas laiškas – tai bandymas pažadinti pardavėjų sąžinę ir pirkėjų budrumą. Deja, nors jis buvo išsiuntinėtas visoms tuo metu su akmenimis dirbusioms Lietuvoje įmonėms, jokio atsakymo ar kokios nors reakcijos iš niekur negauta… Taigi, regis, nei vieniems, nei kitiems ta tema… nerūpi…

Vadinasi, viskas lieka kaip buvę, o astromineralogijos centras „Pars Fortunae“, jau nuo 1995 m. besirūpinantis mineralų kokybe, ir toliau mineralų rinkoje atliks Don Kichoto vaidmenį.

Tikrų, niekaip nepaveiktų brangakmenių kokybė gali Jus nuvilti, jeigu įsivaizduojate ją idealią. Mineralų kaina priklauso nuo jų kokybės ir retumo, todėl gera kokybė už nedidelę kainą kasmet vis mažiau tikėtina. Daugelis pasaulio kasyklų uždaryta, nes kokybiškų mineralų ištekliai labai išseko, taip pat dėl žmogiškojo faktoriaus. Kinijos verslininkai pasistengė supirkti didelę dalį pasaulio kasyklų, ypač esančių stipriose Žemės vietose, taigi savo lyderių tolimus planus užkariauti pasaulį jie pradėjo realizuoti nuo energinio užkariavimo. Tai vienas dalykas, o kitas – dauguma iš kinų perkamų akmenų pagal jų paprotį yra „pagerinti“ arba supainioti.

Itin reti tampa nauji geros kokybės ištekliai, tačiau rinkoje dar galima rasti seniau iškastų ir savo dienos laukusių egzempliorių. Jie labai brangūs.

Todėl nevenkite prastesnės kokybės akmenų, turinčių vienos ar kitos mineralų grupės veikimo kryptį, tarkim, rubinų, safyrų, kurie dar gali būti pavadinti tiesiog korundais, arba smaragdų, kurie gali būti vadinami grupės pavadinimu berilai. Svarbiausia, kad gautumėte natūralų, be jokių priedų ir nespalvintų. Žinokite, kad išorinė kokybė visaip gerinama vidinės kokybės sąskaita. Taip atsiranda ryškių

spalvų agatų, žalių ir kitokių ryškių spalvų gintarų, itin skaidrių rubinų, safyrų ir kitų akmenų.

Sintetinis akmuo tinka programuoti, tačiau tikrai ne gydyti.

Tarkim, Jums pavyko gauti tikrą mineralą. Daugelis skaitytojų klausia, ką daryti jį parsinešus namo. Paaiškinsime.

Tie, kurie nelabai tiki akmenų galiomis, tačiau vis dėlto nori juos išbandyti, gali tiesiog nuplauti akmenį ir nešioti taip, kad liestųsi su oda. Vieni akmenys veikia greičiau ir aštriau, kiti – lėčiau ir ramiau. Vieni turi šalutinį poveikį, kiti – ne, todėl vertėtų pasidomėti jų savybėmis („Raktas į akmenų karalystę“, II tomas, 37).

Jeigu tas, kuris nešioja akmenį, laikosi nuostatos, kad „žmogus negali pasikeisti“,

„aš visados viską žinau ir darau geriausiai“, šalutinio poveikio netruks sulaukti. Jis gali pasireikšti per santykius su kitais, keistas vidines problemas išryškinančias situacijas, keistą psichinę būseną ar net paūmėjusias ligas.

Jeigu akmenį nešiojantis žmogus nusiteikęs keistis, akmuo pradžioje gali išryškinti prastą charakterio savybę, trukdančią keistis. Tada, atsižvelgdamas į šeimininko nuostatas ir savo veikimo temą, jis gali paskatinti ir kitimo procesą, suteikti vidinių jėgų, įžvalgos.

Yra akmenų, kurie „įsijungia“ tik patikrinę šeimininką, todėl pradžioje žmogui gali susidaryti įspūdis, kad akmuo neveikia, arba vienu metu užgriūva visos bėdos. Taip veikia kai kurie stipriais vadinami akmenys, todėl autorė dėl jų skaitytoją jau perspėjo.

Senovėje buvo įprasta suaktyvinti akmenis įvairiais ritualais ir procedūromis. Tą ir dabar siūlo daugelis rusų autorių, taip pat ir šamanistinės kryptys. Vieni pateikia vienokių būdų ir užkeikimų, kiti – kitokių. Mineralų savybes aiškinantis Gurudasas savo knygose (28, 29) siūlo tam tikslui kurį laiką palaikyti akmenį po piramide ir apšvitinti atitinkama spalva.

Autorė nesiūlo tam tikslui ypatingų ritualų, todėl parsineštą akmenį galite nuplauti po tekančiu vandeniu, tada – šventintu vandeniu ir palikti nakčiai ant ametisto ar kalnų krištolo drūzos.

Jeigu tikite akmenų galiomis ir suprantate, kad akmuo taip pat turi sąmonę, pabandykite susidraugauti su savo naujuoju draugu taip, kaip tai darytumėte su Jums įdomiu nepažįstamu žmogumi. Daugelis akmenėlių mėgsta būti pašildomi rankose, glostomi ir kalbinami.

Knygoje „Akmenų valdovo pasakojimai“ (33) Akmenų valdovas savo pašnekovams pateikia būdą, kaip į savo gyvenimą pakviesti akmenėlio sąmonę. Galite juo pasinaudoti. Taigi, švelniai laikydami akmenį rankoje, kalbindami ir kartu medituodami į jį, prilieskite juo ketvirtąją savo čakrą – širdį, atverkite ją naujajam draugui ir išmaudykite jį savo nuoširdžioje meilėje, tada prilieskite juo kaklą – penktąją čakrą ir pasiūlykite savo bendravimą, galiausiai pridėkite jį prie trečiosios akies – šeštosios čakros ir prašykite pagalbos jo tema. Dar, jeigu norite, galite paprašyti, kad

jis parodytų savo dvasią. Taip galima vizualizuoti tiek bendrąją konkrečios mineralų rūšies, tiek bendrąją mineralų karalystės sąmonę.

Vizualizuokite save kaip sąmonę, esančią galvoje, veikiančią per širdies centrą ir besireiškiančią per kaklo čakrą. Tada vizualizuokite pasirinkto akmens sąmonę, esančią jo centre. Įsivaizduokite, kaip Jūsų širdies meilė, susijungusi su per galvos centrus priimta šviesa, srūva į akmens centrą. Netruksite gauti atsaką.

Tai ir yra paprasta paslaptis, kaip megalitų statytojai palengvindavo ir dabar palengvina ne vieną toną sveriantį lauko akmenį.

Visų laikų žyniai ir Pašvęstieji mokėjo dirbti su mineralų sąmone, taip pat ir su kitų karalysčių sąmone, įvairiais lygmenimis, todėl jie žinojo, kaip, ką ir kam pritaikyti. Pašvęstasis – tai pabudusi siela, žinanti, ką daro ir kodėl. Šalia jo bunda miegančios sąmonės, todėl jam nesunku pabudinti ir akmenų sąmonę bei sutelkti ją žmonijos evoliucijos tikslams.

Mieganti sąmonė nieko negali pažadinti, nes pati miega. Yra miegančiųjų, tačiau gyvenime lyg sapne magiją žaidžiančiųjų. Jie nesupranta, ką daro, todėl jų ritualai ir programos neveiksnūs, nors aplinką jaukia.

Tačiau yra Tamsai prisiekusiųjų, kurie žino, ką daro ir kodėl. Todėl Žemėje galima rasti paslėptų įprogramuotų akmenų, kuriuos iškėlus į paviršių žemosios esybės pradeda šėlti, žmonėms ramybės neduodamos. Tik žyniai gali tas programas neutralizuoti, tačiau daugelio tokių akmenų nereikia iškelti iš žemės.

Bundančios sąmonės žmonės mėgsta mistiką ir aštrius įspūdžius, todėl ritualai ir apeigos sustiprina jos tikėjimą nematomomis vedančiomis jėgomis. Šiuo atveju galima išskirti du aspektus:

• Pirmasis – gerasis, vedantis į tikėjimą Aukščiausiąja Jėga ir platesnį supratimą;
• Antrasis – prastasis, suaktyvinantis žmogaus dar neatpažintą gaivališką vidinę energiją, kuri pradeda tai griauti, tai kurti…

Niekur nereikia užsižaisti. Taip nenutiks, jeigu savo vidinės energijos kokybę pažinsite ir kryptį pasirinkę dirbsite… Apie tai plačiai kalbama antropoteosofijos tekstuose.

Pabudusieji save pažįsta ir yra pasirinkę kryptį, todėl juos veda tos jėgos, kurias pasirinko. Jie blogas programas neutralizuoja, akmenis kosminiams principams tarnauti užprogramuoja, taip Žemės laukus apvalo, kaip moka.