Autorės kreipimasis į tuos, kurie dirba su akmenimis arba juos parduoda

Kai kurie skaitytojai žino išminčių aforizmą apie tai, kad daug yra pakviestųjų, tačiau mažai išrinktųjų. Tai reiškia, kad daugelis į Didįjį Kelią bando išeiti arba išeina, bet sparčiai retėja išėjusiųjų gretos, todėl iki galo vienetai nueina, nes tik mažutę atkarpą jis žeme tiesiasi. Žmogui lyg kylančiam lėktuvui įsibėgėjimo takas būtinas, o vėliau tarsi paukščiui reikia kilti. Tik tas gali kilti, kas patiki sparnus turįs, o tai be aukštesniųjų idealų supratimo ir gyvenimo jais neįmanoma. Netgi mėginant suprasti idealus nėra galimybės kilti, kol visos subtiliosios sistemos nuo ydų ir sunkių prisirišimų apsunkusios, dėl to nuolatinis ir sąmoningas darbas su savimi būtinas.

Visi yra pakviesti iš pradžių dirbti su savimi, kad apsivalytų ir išlengvėtų, tačiau tik vienetai iš tikrųjų supranta to darbo prasmę ne tik savo, bet ir kitų žmonių labui. Štai tie suprantantieji ir tampa tais išrinktaisiais, kurių iš tiesų niekas neišrinko: jie patys dėl savo pasišventimo Keliui ir Tikėjimo Didžiuoju Tikslu arba Idėja tokie tapo. Tai reiškia, kad pats žmogus save paruošė taip, kad iki tos vietos, kur Dvasia veikia, sugebėjo pakilti, o tai be II Kosminio Pašventimo neįmanoma. Tai reiškia, kad jis pasiaukojo Dvasiai ir Jos darbams, savo asmenį pamiršdamas, todėl Dvasia jį savo energija pripildė ir per jį ir jo darbus veikia. Savaime suprantama, kad toks žmogus pagrindinius kosminius principus ir dėsnius žino ir mokosi pagal juos gyventi, kartu kitus moko taip, kaip jam tai skirta. Tai reiškia, kad visi nematomi pasauliai turi savas taisykles ir sistemą, palaikančią jų vibracijos tembrus. Tos abėcėlės nežinantysis painiojasi ir kitus painioja. Apie tai plačiai aiškinta knygoje „Antropoteosofija“, ypač III tome. Kuo aukštesnis pasaulis, tuo griežtesnės taisyklės, kurios, beje, ne dogma, bet savaiminė būtinybė siekiant neprarasti vibracijos. Aukštųjų pasaulių vedimo siekiantis žmogus negali jo pasiekti tų taisyklių nežinodamas arba jų nesilaikydamas, juolab jas neigdamas. Tada jis žemesniųjų vibracijų palaikymą gauna; čia reikalavimai mažesni arba jų nėra. Kuo mažesni reikalavimai, tuo žemesni tembrai, o kuo jie didesni, tuo tembrai aukštesni. Pirmiausia tie reikalavimai susiję su visokeriopa švara: aplinkos, veiksmų, motyvų, žodžių ir minčių.

Kiekvienam skaitytojui teko savo gyvenime sutikti įvairių sričių specialistų, tačiau, ko gero, jis gali paliudyti, kad mažai yra savo darbui atsidavusiųjų, daugiau kitokių. Mažai rasite gerų statybininkų, siuvėjų, virėjų ir dar mažiau – atsidavusių šventikų, mokytojų ar gydytojų. Taip yra dėl to, kad bet kokiam darbui pasišvenčiama asmeninio gyvenimo ir artimųjų sąskaita. Tai neišvengiama, bet ne visi artimieji palaiko tokį žmogaus poreikį. Taigi, ir jie turi būti supratingi. Vadinasi, pasišventimui reikia drąsos, valios ir savo tikslo žinojimo. Tam reikia mentaliai ir dvasiškai subręsti.

Yra dirbančiųjų atmestinai – tai nesąžiningi žmonės, nes apgaudinėja kitus, perkančius jų nekokybiškas paslaugas.

Yra dirbančiųjų tiek ir taip, kaip nustatyta, ir ne daugiau, o kartais mažiau. Tai žmonės, turintys biurokrato sąmonę, nesvarbu, ar jie dirba valdžios tarnybose, ar vadina save šventikais, gydytojais, auklėtojais, statybininkais, ar kuo kitu.

Yra pramokusiųjų tam tikrų dalykų, prisigaudžiusių nuotrupų ir besiverčiančių… viskuo. Tokie iš tikrųjų nieko nesugeba, tiesiog verčiasi tuo, kas prieinamiau. Jiems nerūpi darbo kokybė, nors daug jie moka apie ją kalbėti, kitus vertinti ir kritikuoti, save aukštinti.

Yra profesionalų, puikiai įvaldžiusių darbo techniką, tačiau nemylinčių žmonių. Jų kūriniai šalti ir negyvi, nors techniškai gali būti tobuli.

Yra tų, kurie įgiję kokią nors specialybę tobulinasi, mokosi ir dirba pasirinktoje srityje. Jie gali pasiekti kokybės, jeigu taip darys nuolatos.

Tik mažutė dalelė yra savo profesijos pašauktųjų, jai atsidavusiųjų. Jie save ir savo reikalus pamiršta į darbus įkritę. Tai tikrieji kūrėjai, kurie pamažu Dvasios energijai atsiveria, todėl Ji veikdama jų darbams išliekamąją vertę suteikia.

Visa tai ypač akivaizdu dvasinėse ir ezoterikos srityse. Todėl tie žmonės, kurie savęs tikrojo, dvasios ar Dievo leidžiasi ieškoti, daugybę apsimetėlių guru sutinka, nes vienetai visame pasaulyje yra pasišventusiųjų Didžiajai Idėjai ir labai daug ja piktnaudžiaujančiųjų arba savo verslu pavertusiųjų.

 Teosofijos pradininkė J. P. Blavatskaja savo laiku kalbėjo apie ezoteriką ir egzoteriką. Graikų kalboje ezoterinis – slaptas, uždaras, sakralinis, vidinis, todėl neviešinamas, o egzoterinis – išorinis, viešas, atviras.

Tai reiškia, kad tikrieji sakraliniai dalykai negali būti vieši, nes mažai yra jų vertę suprantančiųjų, daug daugiau juos atmetančiųjų kaip nesąmonę ar fantaziją. Dėl tos priežasties Dvasiai atviri žmonės apie savo darbus ir gyvenimą vos teužsimena, dažniau bendrauja su tais, su kuriais darbai sieja, o ne su visais, to bendravimo norinčiais. Visuomenė sužino tik tuos jų darbus ir gyvenimo epizodus, kuriuos jie patys dėl savų priežasčių atskleidžia, bet ne daugiau. Taip buvo, yra ir bus.

Tas, kas viešai apie savo ypatingas patirtis ir atsivėrimus kalba, juos įvairiai paskanindamas, arba triukus rodo scenoje, išorei dirba. Šitaip elgdamasis jis save brangiau parduoti stengiasi, trumpalaikę šlovę kuriasi kaip koks guru ar ypatingas specialistas. Visa tai tik rinkodara, slepianti jo vidinę tuštumą ir siekį atrodyti ypatingesniam už kitus, t. y. intelektinę ar dvasinę puikybę.

Neturi laiko save rodyti savo darbui atsidavusieji gydytojai, mokytojai ar Dvasiai atvirieji. Neturi jie savireklamos poreikio. Jų reklama – kokybiškas darbas, dėl kurio žmonės savaime apie juos sužino, nes žinia eina iš lūpų į lūpas. Tai reiškia, kad bet kurios srities profesionalas į vidinę, o ne išorinę kokybę orientuotas, todėl pats nuolatos savais būdais ją palaiko ir savo mokinius, kuriais tampa jam padedantieji, taip moko. Nė vienas jų nėra orientuotas į trumpalaikę šlovę ar pelną, nes jiems svarbus pats darbas ir galimybė per jį kam nors padėti, o ne atlygis už jį.

Žmogus, besiverčiantis iš kokios nors profesijos, labiau rūpinasi atlygiu, o ne galimybe padėti kitam, todėl naudojasi visomis galimybėmis viešintis ir užsidirbti, dažnai prasilenkdamas su savo sąžine ir morale. Dvasinėje ir ezoterinėje sferose toks žmogus lyg geras aktorius žaidžia susikurtais įvaizdžiais-vaidmenimis: dvasinio mokytojo, dvasininko, jogo, pranašautojo, šamano ar bet ko kito. Iš tiesų tai – tik poza, už kurios slypi puikybė, bet ne tikrosios galios. Negalvoja tokie egzoterikai, kad reikalingas vidinis darbas, ir kosminių principų bei dėsnių veikimą neigia arba net apie tai nieko nežino. Todėl greitai jų psichinė energija senka, jeigu palaikymo iš žemųjų pasaulių nesulaukia. Nesugebėdami susikurti energijos, daugelis prisitraukia jų įvaizdžio paveiktus patikliuosius, dažnai priešingos lyties atstovus, maitinančius juos savo psichine, vadinasi, emocingo susižavėjimo ar seksualine energija.

Nėra paprasta atskirti kaukę užsidėjusįjį nuo tikro meistro, nes tikra nuo netikra atskyrimas – labai nelengvas dalykas. Į keletą kriterijų autorė siūlytų atkreipti dėmesį tų, kurie mokosi atskirti.

Pirmasis atskyrimo kriterijus su atsakomybe susijęs. Vidinį darbą atliekantis žmogus atsakomybę už savo mintis, žodžius ir darbus giliai supranta ir prisiima, todėl iš savo mokinių to paties reikalauja ir jokių greitų rezultatų nežada. Į išorę orientuotas, todėl dvasinius dalykus verslu pavertęs arba jais sau šlovę kuriantis žmogus tos atsakomybės nesupranta arba ją neigia, dažnai seka pasakas apie tai, kad karmos dėsnis jo nebeveikia, nes jis yra laisvas ir kitus tokiais pavers, jeigu juo seks. Toks greitus ir efektingus rezultatus žada ir į save panašius „mokytojus“ ruošia.

Ir pirmasis, ir antrasis panašiais žodžiais gali kalbėti apie dvasingumą, nematomus pasaulius, meilę, sąmoningumą, nušvitimą ir pan., tačiau tik pagal atsakomybę už žodį ir darbą vienus ir kitus atpažinsite.

Antropoteosofijos knygose kalbėta, kad kuo aukštesnės vibracijos dvasios pasaulis, tuo griežtesnė jame tvarka, be kurios harmonija neįmanoma. Toji tvarka niekaip tų pasaulių atstovų nevaržo, nes yra savaime suprantama būtinybė reikalingai vibracijai išlaikyti. Vadinasi, bet kuri tvarka atitinka savos vibracijos tembrą. Būtent todėl kiekvienas sąmonės pasaulis arba sluoksnis turi savas taisykles, nustatančias tvarką, palaikančias to pasaulio vibracijos tembrą. Kuo pasaulis tankesnis ir sunkesnis, tuo vibracijos tembrai žemesni ir tuo labiau ten kosminių principų ir dėsnių laikymosi būtinybė neigiama, ypač karmos, arba priežasties ir pasekmės, dėsnis.

Antrasis kriterijus svarbus atskyrimui, susijęs su pagarba tvarkai, didesnę atsakomybę už kitus prisiimantiesiems, mokytojams ir išminčiai, taip pat sielos prigimtinei Pasirinkimo teisei.

Antropoteosofijos tekstuose aiškinta, kad žmogus gali susikurti keturių rūšių energijos: materialiosios (kūno jėga, sveikata, turtas), psichinės (emocijų kokybė ir seksualinė energija), mentalinės (intelektinė ir minties struktūrų kokybė) ir dvasinės (susikuriama nuolatiniu vidiniu darbu, apsivalant psichinės ir mentalinės energijos kokybę, orientuojantis į aukštesniuosius idealus).

Rimtas dvasios ieškotojas arba ezoterikas ieško dvasinės Šviesos, aiškiai pasirinkęs, todėl savo vidinės energijos išgryninimu užsiima, o tas užsiėmimas tampa jo gyvenimo būdu. Jis supranta mokytojo reikšmę savo gyvenime, gerbia išmintį ir dvasinę hierarchiją, kurios pakopas vibracija, o ne žmonių suteikiami titulai nustato. Jam nerūpi pažymėjimai ir diplomai, patvirtinantys vienų arba kitų kursų ar mokyklos baigimą, iš tiesų niekaip neįrodantys jais besiremiančio žmogaus profesionalumo ir vidinės kokybės.

Egzoterikas neturi vidinio darbo poreikio, nes nesupranta arba neigia pasirinkimo tarp savo supratimo Šviesos ir nesupratimo Tamsos būtinybę. Jis įsitikinęs, kad daug žino, nes yra ypatingas, kad jam viskas bus paklota po kojomis be didelių pastangų. Jis mokytojų ir išminties negerbia, nes įsivaizduoja esąs su aukščiausiąja instancija susijęs, todėl jam jų nereikia. Dvasinę sferą jis kaip lengvą ir įdomų pragyvenimo šaltinį bei terpę savirealizacijai mato. Visokiausiuose kursuose ar mokyklose toks prisirenka įvairių pažymėjimų ir diplomų, lyg ir turinčių patvirtinti jo ypatingumą. Čia autorė prisimena atvejį, kada vienas žmogus, registruodamasis į dvasinį seminarą pas Indijos mokytoją, rimtai paklausė: „O ar duosite diplomą, kad esu nušvitęs?“

Iš šio palyginimo skaitytojas puikiai gali matyti, kaip iš esmės skiriasi ezoteri-ko ir egzoteriko dvasinio kelio ieškojimas ir jo motyvai. Ezoterikas supranta sie-los evoliucijos prasmę, todėl pradžioje siekia vidinio apsivalymo, o ne galimos įdomios savirealizacijos, tačiau vėliau savaime pasirenka idealus ir pradeda dirbti kitų labui.

Egzoterikas nesupranta sielos evoliucijos reikiamybės arba neteikia tam reikšmės. Jis daugiau galvoja apie šį gyvenimą, ieško įdomybių, išskirtinumo, galių, ypatingos savirealizacijos, lengvo pragyvenimo šaltinio. Jam menkai terūpi arba visai nerūpi sielos ateitis, arba jis yra susikūręs patogų mitą, kad karmos dėsnis jo neveikia. Jis nesupranta idealų reikšmės, todėl jais netiki.

Mielieji, niekados nepamirškite, kad dvasiniai pasauliai ir su jais dirbantys žmonės nevertina žemiškųjų diplomų, nes jiems vertę turi tik kiekvienos sielos vidinė kokybė.

Nuo senų senovės įprasta apie žmogų pagal jo Mokytoją spręsti, nes geras mokytojas vertybių ir pasaulėžiūros pamatus sudeda mokiniui. Senosiose sakralinėse mokyklose nepagarba Mokytojui buvo laikoma didžiausios puikybės – visų ydų motinos – požymiu. Puikybės apimtasis du perspėjimus gaudavo. Jeigu tai nepadėdavo susiprasti, trečiojo perspėjimo nebesulaukdavo, iš mokyklos būdavo išmetamas be teisės grįžti. Akivaizdu, kad kuo labiau mokinys Mokytoju pasitiki ir Juo tiki, tuo giliau ir plačiau priima mokymą, o vertybių pamatai jau per pirmuosius trejus mokymosi metus susiformuoja  ir kasmet stiprėja.

Negali tinkamai priimti mokymo Mokytoju abejojantis, todėl juo ir mokymu nepasitikintis ar net išminties negerbiantis žmogus. Savo abejonėmis ir netikėjimu, kaip ir puikybe, jis nuo galimo pažinimo lygmens, per tą Mokytoją ateinančio, užsiblokuoja ir atsiriboja. Būtent tokie žmonės, į sakralines mokyklas patekę, o vėliau iš jų pašalinti, bet kokius giliausius mokymus iškreipė, nes vertybių pamatas per kelias savaites, pusmetį ar net metus negali atsirasti. Vertybių pamatui dar reikia ir įgimtų vidinių duomenų, iš kurių svarbiausias – nuoširdumas, o vėliau svarbus aukštesniųjų idealų siekis gyvenime. Mažiausiai septynerius metus, o dažnai ir ilgiau mokslas tęsdavosi.

Senovėje dvasiniai mokytojai buvo žinomi. Pastaraisiais tūkstantmečiais dėl žmonių nepasitikėjimo dvasiniais dalykais Dvasiai atviri žmonės, galintys mokytojais kitiems būti, į nuošalias vietas traukėsi, kad netrukdomi dirbtų, todėl nelengva juos rasti.

Madingi dabar tampa dvasiniai dalykai, tačiau nuo jų tik putos nubraukiamos, nes šitaip dvasios vartotojui prieinamiau ir paprasčiau. Taip nutiko jogai, įvairioms kryptims ir praktikoms, netgi senosioms religijoms ir dvasinėms kryptims. Bankai ir prekybos centrai tampa dabartinių žmonių bažnyčiomis, o tikrosios šventovės tuštėja. Tai armagedoniškojo chaoso, kuriame sukasi bet kokios išminties nuotrupos, sumišusios su juodąja magija, apraiškos. Tame chaose dvasinio potencialo neturintys, savo psichinės energijos neapsivalę žmonės išminčius ir guru vaizduoja ir nors kokios nors Šviesos ieškančius, savo nesupratimo Tamsoje pasiklydusius žmones painioja. Jie sako, kad nieko nereikia daryti, tik būti, kad nereikalingas joks vertybių pasirinkimas, kad karmos dėsnio nėra arba jis neveikia… Ar galėtų būti absurdiškesnių teiginių? Ar nors kiek mąstantis žmogus gali jais tikėti? Deja, taikydami neurolingvistinį programavimą ir kitus poveikio žmonių sąmonei būdus jie net sveiko proto žmonėms sugeba įteigti savus absurdus. Atskirkite patys, nes niekas Jūsų neištrauks iš liūno, jeigu į jį prasmegsite.

Tas, kuris pats tokių dalykų negali atskirti, neturi teisės su kitais žmonėmis dirbti, jiems apie jų vidines problemas ir būdus, kaip jų atsikratyti, aiškinti. Negali toks būti nei astrologu, nei mineralų terapeutu ar astromineralogu. Supraskite, kad darbas su žmonėmis – tai didžiulė karminė atsakomybė savo ir tų žmonių sieloms. Jeigu jos nesuprantate, geriau nelįskite į tas sferas.

Dabartiniame pasaulyje maža Dvasiai atvirų žmonių, nes tai reikalauja didžiulio darbo ir neišsenkamo idealizmo, tikėjimo Dvasios Idėja ir paaukoto Jai viso gyvenimo, sau nieko nepasiliekant. Tai vadinama atsidavimu Idėjai, Dvasiai, o gal Amžinajam Mokytojui ar tiesiog Dievo planui. Tokie atsidavusie-ji – idealūs dvasiniai mokytojai, tačiau jų aukštus reikalavimus supranta tik tikra nuo netikra atskirti pradedantys arba jau atskiriantys ieškotojai. Kitiems jie neįdomūs, nes su interesantais nežaidžia ir jiems nepataikauja. Jie dirba savo darbus, kuriuos žino, todėl jų tikraisiais mokiniais gali tapti tie, kas jiems dirbant padeda ir taip patys auga ir mokosi. Jų dvasinė energija visą šalia atsidūrusiųjų vidinę kokybę į paviršių pakelia, todėl tiek blogis, tiek gėris gali suaktyvėti. Tokie žmonės yra aplinkos energijos transformatorinės, todėl arčiausiai esantieji pirmiausia jų veikimą patiria. Tik Idėjai atsivėrusieji gali tą energiją išlaikyti. Tie, kam asmeniniai reikalai svarbesni už Idėją, anksčiau ar vėliau atkrenta. Visados tarp jų pasitaiko tokių, kurie vėliau nesuprastą mokymą iškreipia arba mokytoją paniekina.

Dvasiai atsivėrusieji gali skaityti paskaitas. Jie ne visus klausytojus ar studentus vadina savo mokiniais, o tik tuos, kurie jų Idėją perima ir Jai dirbti mokosi, asmeniškumus į visuomeniškumą iškeičia. Tikras mokytojas giliai supranta atsakomybę ir yra labai reiklus tiek sau, tiek savo mokiniams, todėl tie, kurie lengvai praslysti nori, tų reikalavimų neišlaikę iškrenta iš galimų mokinių gretų.

Iš tiesų ezoteriniame pasaulyje geram mokiniui tikrojo mokytojo vardas – pats tikriausias diplomas, o ne kas kita.

Kalbu apie tai, nes visi tie dalykai veikia ir tarp žmonių, dirbančių su akmenimis visame pasaulyje. Čia, kaip ir visur, dauguma dirba dėl asmeninės naudos, o ne iš pašaukimo, todėl galvoja apie atlygį ar šlovę daugiau nei apie pagalbą pacientui ar klientui. Taigi, čia, kaip ir visur, kyla vidinio sąžiningumo klausimas. Sena yra tiesa, kad siela kalba per sąžinę, todėl klausytis savo sielos – tai klausytis savo sąžinės. Ar sugebate? Kaip dažnai? O gal vis savo sąžinei atsikalbinėjate, kad viską darysite rytoj: pradėsite keistis rytoj, lemtingąjį sprendimą, stabdantį Jūsų sielos evoliuciją, priimsite rytoj, bet dar ne šiandien. Šitaip atsikalbinėjant rytoj gali tapti kita inkarnacija, tik su dar daugiau problemų, nes pamokos liko neišmoktos…

Grįžkime prie mineralų: tie, kurie įsiskaitė į knygas apie akmenis, žino, kad mineralų karalystės atstovai taip pat turi savo sąmonę. Dar daugiau: tai Dvasios minties struktūrų materializacijos produktas. Vadinasi, per juos galima susisiekti su įvairių sąmonių lygmenimis, todėl dirbant su mineralais galioja visos dvasiniams pasauliams būdingos taisyklės ir dėsniai. Tuos, kurie tų taisyklių laikosi, mineralų karalystė įsileidžia, o nesilaikančiųjų – neįsileidžia.

Nesunku suprasti, kad tas gali laikyti save tikru mineralų terapeutu, kurį mineralų karalystė įsileido ir priėmė, todėl jam savo paslaptis atskleidžia. Subtiliai elgiasi įleistasis, kaip svečias svetimuose namuose ir savų taisyklių nebando įvesti. Pagarba tos karalystės atstovams ir jų Dvasioms būtina, nes tik šitaip bendradarbiavimas vyksta.

Todėl negali mineralų terapeutu vadintis žmogus, nepažįstantis mineralų, neskiriantis tikrų nuo sintetinių, painiojantis arba iškreipiantis pavadinimus. Ar patiktų šeimininkui, jeigu atėjęs svečias kreiptųsi į jį kitu vardu ir elgtųsi lyg okupantas? Taip ir čia. Kaip garbingi žmonės vertina nuoširdumą santykiuose, taip jis būtinas ir bendraujant su nematomais pasauliais ir karalystėmis. Tik nuoširdumas atveria akmenų karalystės duris ir atskleidžia intuityviąją tos karalystės atstovų bei jų gyvenimo pažinimo pusę. Tikrasis mineralų terapeutas savaime kalbasi su akmenimis ir sugeba per juos atverti tiek savo, tiek kitų žmonių naujus sąmonės klodus.

Negali laikyti savęs mineralų terapeutu ar jų žinovu žmogus, pažįstantis akmenis iš interneto puslapių, besivadovaujantis ten pateiktais jų savybių aprašais.

Negali tokiu savęs laikyti ir žmogus, išklausęs trumpą mineralų terapijos kursą, bet nepraktikuojantis ir nedirbantis, kad labiau pažintų šios karalystės veikimą.

Nėra paprasta būti ir mineralų pardavėju, nes jų energija neišvengiamai veikia, nesvarbu, tiki žmogus jų poveikiu ar ne. Pradžioje akmenys skatina keitimosi procesus, tačiau jeigu tam keitimuisi priešinamasi, jų struktūros taip gali stabilizuoti žmogaus struktūras, kad jis pats taps išoriškai panašus į akmenį: ramus, tylus, įniręs į save, vis labiau atsiribojantis nuo supančio pasaulio. Apie 25 metus dirbant su pasaulio „akmenistais“ teko matyti įvairių situacijų. Tie akmenų pardavėjai, kuriems akmenys nėra vien pragyvenimo šaltinis ir tampa jų draugais, padedančiais eiti savo keliu, patys auga ir kitus skatina augti. Tokie iš tiesų myli akmenis, todėl ta meilė atveria juose naujus nepažintus savojo Aš klodus. Jie aiškiai skiria natūralių ir visaip paveiktų bei sintetinių mineralų poveikį, apie jį kalba ir klientų neapgaudinėja.

Mineralų karalystės gyventojai turi savo charakterius, todėl įvairiai gali elgtis su juos nešiojančiu žmogumi. Jie gali žaisti, gali padėti ir vesti, bet gali ir bausti, pakelti visą vidinę nešvarą, o vėliau per ją pritraukti sunkių išorinių situacijų ir įvykių, t. y. tą nešvarą tiesiogiai atskleisti… Stiprūs ir magiški akmenys sunkiai baudžia nesusipratėlius, juos negyvais laikančius, kaip ir karmos dėsnį niekinančius, todėl po sėkmingo laikotarpio žmogus gali patirti visišką griūtį, tiesiogiai rodančią jo neatsakingų darbų pasekmes.

Tai reiškia, kad tas, kuris lyg užsispyręs vaikas savo vidinės energijos kokybės nepažindamas su kitų sąmonių pasauliais ir kitapusinėmis jėgomis žaidžia, neišvengiamai savo laiku tokį atoveiksmį patiria, koks pagal jo karmą reikalingas. Taip realizuojasi keli iš okultinių dėsnių, pagal kuriuos vibracija traukia vibraciją, o veiksmas – atoveiksmį.

Taigi, bet kuriais būdais su mineralais dirbantis žmogus iš tikrųjų dirba su kitos sąmonės pasauliais, todėl privalo dirbti su savimi, savo vidinės energijos kokybę valytis, kad per mineralus aukštesnės vibracijos pasaulius pasiektų, nes kitaip savaime pateks į žemuosius. Vadinasi,  niekuo netikintis žmogus dirba su kažkuo, pats to nežinodamas, nes savo gyvenime yra susikūręs tam tikrą vibracijos tembrą, pagal kurį prisitraukia atitinkamą vibraciją ir iš nematomų sferų. Kitaip tiesiog nebūna.

Aukšti vibracijų tembrai nuolatinio, o ne atsitiktinio taisyklių laikymosi reikalauja. Todėl neturėkite iliuzijų, kad aukštą tembrą Jums kas nors stebuklingu būdu ims ir pritrauks arba tai nutiks praktiką su kristalais atlikus. To maža. Tokius dalykus žadantieji iš tiesų manipuliuoja žmonėmis, nes nori ne jiems padėti, o jų psichinės energijos. Vadinasi, bet kuris žmogus, dirbantis su nematomais pasauliais, savus vedlius, atitinkančius paties susikurtos vibracijos tembrą, turi, o ne kitokius, iš kurių prieinamiausi – eteriniai ir žemųjų pasaulių vedliai, o visiems aukštesniesiems vidinis pasiruošimas būtinas. Todėl kiekvienas turi tai, ko tuo metu vertas. Jeigu norite kitko – keiskitės augdami, o tai be darbo su savimi nevyksta.

Taip jau yra, kad Aukštosios Jėgos pačios sau darbininkus renkasi ir niekas negali Joms jų įsiūlyti ar įpiršti. Net Tamsos pasauliai nesirenka bet ko, nors mėgsta pažaisti su smalsiaisiais arba galių ieškotojais. Visa tai privalo žinoti į mineralų karalystę įeinantis žmogus, nes per ją, kaip minėta, kitų sąmonių pasauliai atsiveria.

Tad kuo rimčiau žmogus susiruošęs dirbti su mineralais, tuo giliau jis privalo pažinti savo vidinės energijos kokybę, atskirti, kuri jo pusė ir kaip griauna, o kuri siekia kurti ir augti. Be to jokios rimtos Pradžios negali būti, nes taip pasireiškia esminis Pasirinkimas.

Kokybę atpažinus, būtina pasirinkti, nes darbas su mineralų struktūromis – tai magiškas darbas, todėl ir juodieji, ir baltieji magai juos savo laiku naudojo ir tebenaudoja asmeniniams tikslams. Nepasirinkusysis negali būti įleistas į mine-ralų karalystę, nes pasirinkimą skatinanti valia sukuria atitinkamos energijos išlydį, reikalingą tam įėjimui.

Šviesą pasirinkusieji savo neigiamos energijos kokybę grynina ir transformuoja, Šviesos pasaulių vedimą pritraukia. Tamsą pasirinkusieji neigiamos kokybės energiją stiprina ir šitaip atitinkamų pasaulių vedimo sulaukia.

Nepasirinkę, savęs nepažįstantys žmonės žaidžia su jėgomis, kurių nepažįsta, todėl jos gali juos sunaikinti. Pradžioje gali paūmėti baimė, polinkis visur daugiau matyti neigiamus dalykus, apimti įkyrios negatyvios mintys, net kilti suicidinės nuotaikos. Kai kas gali nebesuvaldyti seksualinės energijos, galimi nemotyvuoto pykčio ir agresijos protrūkiai ir pan. Tai verčia susimąstyti ir pradėti aktyviau dirbti su savimi. Pabrėžtina maldos svarba. Jei to nedaroma, vėliau žmogus gali pradėti girdėti šnibždesius, keistą bruzdėjimą kambariuose, jausti šaltus prisilietimus, patirti įvairių sunkių astralinių regėjimų ir naktinių košmarų, netgi gali pasigirsti įsakymai daryti vienus ar kitus dalykus, kurių šiaip joks psichiškai sveikas žmogus nedarytų. Taigi, iškviesta nekontroliuojama kitapusinė jėga pažeidžia žmogaus psichiką. Gali pasireikšti ir apvaldymas. Tada gydymui reikalingas ne tik psichiatras, bet ir geras egzorcistas. Tik tuomet žmogus gali pasveikti, kai pats norės iš svetimos kitapusinės jėgos išsilaisvinti. Būna, kai tenka ilgam (mažiausiai trejiems metams ar net ilgiau) atsisakyti ezoterikos ir visų stiprių praktikų, dirginančių jautrią psichiką, taip pat svetimų šalių religijų. Tada vertėtų atsidėti savo gimtosios šalies pagrindinės religijos tuo laikotarpiu krypčiai. Deja, daugelis apvaldytųjų nėra nusiteikę paleisti juos apvaldžiusių substancijų dėl savo puikybės, išskirtinumo poreikio ar tiesiog iš smalsumo.

Taigi, su mineralais dirbantiems žmonėms nuolatinis darbas su savimi būtinas. Tiek statybose, tiek elektrinėse, tiek bet kuriose kitose gyvybei pavojingose srityse dirbantys žmonės žino savo darbo saugos taisykles, kurių laikosi.

Darbas su nematomais pasauliais labai pavojingas, todėl saugos taisyklės svarbios. Tai realiai žinodama šios knygos autorė nuolatos kalba apie būtinąjį pasiruošimą. Daugybę metų būnant ezoteriniame pasaulyje teko sutikti įvairių žmonių ir iš arti matyti daugelio jų istorijų baigtį. Sunki toji baigtis, jeigu žmogus okultiniais dalykais ir pradžioje turėtomis galiomis žaidžia, dvasinėmis tiesomis žongliruoja. Į tokią baigtį stumia nešvari psichinė energija, nes atmetama malda, naudojamasi priešingos lyties ir savo švaresnių pacientų energija. Į tokią baigtį stumia manipuliacijos kitų žmonių sąmone, hipnozės, NLP, pagreitintų sąmonės plėtimo būdų taikymas, laikymas savęs neklystančiu, karmos dėsnį apgaunančiu.

Daugelis iš pradžių turi gražiausių ketinimų ir siekių, bet po tam tikro laiko (tai dažnai su Jupiterio, Saturno, Rahu, Juodojo Mėnulio ar Baltojo Mėnulio ciklais susiję, todėl apsiskaičiuokite, kada kelią pradėjote ir kokiu cikliškumu pokyčiai vyko) kelyje savaime suprantamų išbandymų pinigų turėjimu arba neturėjimu, seksualinės energijos išlydžiais ir, žinoma, puikybe neišlaiko. Tada persijungiama į žemesnes vibracijas negu ankstesnės, o vėliau ir susikurta karma realizuojasi.

Vienetai sugeba aukštesnes vibracijas iki galo išlaikyti, nes jų išlaikymas paprastam žmogui nesuprantamus reikalavimus kelia. Tai reiškia aplinkinių nesupratimą ir vienatvę arba tiesiog atsiskyrimą net visuomenėje būnant. Tokio žmogaus psichinė energija švari, mentalinė – išgryninta, todėl jis atviras dvasinei energijai ir jos transliuotoju tampa. Jo psichika stabili, nors jis gyvena ir dirba tarp matomo ir nematomų pasaulių. Šitoks žmogus nepaprastai daug gali padėti kitiems vien šalia būdamas. Jo konsultacijos neįkainojamos, tačiau jis niekados nieko nesprendžia už kitą žmogų ir neužsiima tiesioginiu gydymu, nes tokius reikalavimus jam kelia Aukštosios Jėgos. Jis nurodo žmogui problemą, dėl kurios šis atsiduria sunkioje situacijoje ar serga, ir pasiūlo dirbti su savimi. Tai darantieji patiria esminius pokyčius, o tie, kurie nedaro arba daro tik retkarčiais, – tik laikinus. Su viską išsprendžiančių stebuklingų piliulių ieškotojais toks žmogus nedirba.

Bet kurio žmogaus gyvenimo ir santykių bei sveikatos problemos tiesiogiai susijusios su psichinės energijos nešvara ir minties struktūrų virusais. Tai jo paties bėdos, nes nesugebama kontroliuoti savo piktų emocijų srautų ir liežuvio. Per savo nuodingumą pagal vibracijų atitikimo dėsnį jis sutraukia ir aplinkos nuodus, todėl jo psichika gali sutrikti, jis gali svaidytis baisiais žodžiais, prakeiksmais ar net reikšti tiesioginę agresiją. Žinoma, jam atrodys, kad tai kiti kalti dėl viso to, tik ne jis. Vadinasi, tol, kol žmogus pats nepradeda matyti savo klaidų ir blogo elgesio, negalėsite jam padėti.

Mineralų terapeutas prieš skirdamas žmogui mineralą turėtų įvardyti savybes, dėl kurių jo gyvenimas nėra toks, kokio šis norėtų. Jeigu žmogus neturi draugų arba bendraminčiai jį palieka, tai labai stiprus pretekstas susimąstyti apie savo elgesį su kitais, skatinamą egoizmo ir puikybės. Turite nusiteikti, kad nebūna žmonių, neturinčių problemų, nes kai žmogus sako, kad neturi jokių problemų (nebent jis išminčius), tai reiškia dar sunkesnes, bet užspaustas problemas, kai stengiamasi nematyti to, kas nepatinka.

Mineralų terapeutas, astrologas ar bet kas, dirbantis su kito žmogaus vidinėmis problemomis, privalo tarp konsultacijų pertraukas daryti, kad pats apsivalytų ir iš vieno žmogaus prisiimtų problemų kitam neatiduotų. Tai reiškia, kad būtina žinoti ir savo vidinius pajėgumus: kiek žmonių galite priimti per dieną. Apsivalymui tinka mineralų praktika ir malda. Svarbu nusiplauti rankas ir išsiskalauti burną (galima su soda).

Taigi, pargrindinė saugos taisyklė – nuolatinis darbas su savimi, tam skiriant ne mažiau kaip dvi, tris ar netgi keturias valandas per dieną, geriau ryte, kad būtų susikurta energija visai dienai.

Senųjų sakralinių mokyklų buvę mokiniai svarbias taisykles prisimena, kai vėl į Kelią stoja. Jie savo vibracijos tembro ieško ir savo turėtųjų mokytojų. Vengia tokie paviršutiniškumo: labai rimtai į dvasinį kelią žiūri, nes jų sielos prisimena itin aukštus senųjų Pašventimų Misterijų reikalavimus. Jie ieško ne paviršutiniškų, o didelius reikalavimus keliančių mokytojų, nes viduje žino: saugus kelias į Save, išlaikant psichinę, mentalinę ir dvasinę pusiausvyrą, be rimtų reikalavimų neįmanomas.

Tie, kurie dar niekados nėra buvę senosiose sakralinėse mokyklose, taip pat tie, kurie jiems patikėtomis šventosiomis paslaptimis kažkada savanaudiškai piktnaudžiavo, dabar vėl piktnaudžiauja ir žaidžia Keliu į Save. Šitaip jie savo sielai pražūtį ruošia ir kitas sielas į ją veda. Save kaip ypatingus mokytojus pristatydami, tokie žmonės ekstremalius sąmonės keitimo būdus ir praktikas viešai taiko, tačiau apie jų šalutinį poveikį net negalvoja, o dažnai apie jį nieko ir nežino. Neįmanoma išgelbėti to, kuris užsispyręs į bedugnę žengia, gelbėtojus į šalį nustumia. Kartais dar pavyksta padėti atsitokėti paskui jį einantiesiems. Šitaip arši kova už kiekvieną sielą dabartiniu metu vyksta.

Tiems, kurie į sakralinę zoną patenka (pradedant I Kosminiu Pašventimu), visus svarbiausius išbandymus susikurta energijos kokybe tenka patirti daugybę kartų įvairiais lygmenimis. Tai išbandymai pinigų turėjimu arba jų neturėjimu, seksualinės energijos anomalijomis, valdžia, poveikiu kitiems, galiomis, šlove ir viskuo, kas pagal susikurtą karmą reikalinga. Šitaip tiek pirmajame, tiek antrajame, tiek trečiajame etapuose po I Kosminio Pašventimo keliaujant II Kosminio Pašventimo link visos vidinės šiukšlės į paviršių sukeliamos, kad žmogus jas atpažintų ir išsikuoptų. Ne mokytojauti kitiems tada reikia, o dar intensyviau mokytis. Mokytojas tuo metu labiausiai reikalingas, nes be jo klaidas pamatyti sunkiau. Tas, kuriam atrodo, kad dabar jam joks mokytojas nereikalingas, kad pats geriau viską žino, kad karma jo nebeveikia, o ir Dievo nėra, nes pats žmogus yra Dievas, susipainioja pats, painioja kitus, o vėliau neišvengiamai krenta. Tokiam žmogui, jeigu yra kuo nors įdomus, gali būti pasiūlyta eterinių pasaulių karjera.

Neįmanoma dvasinio lygmens auginti nenatūraliais būdais, nes dvasingumas natūraliai skleidžiasi.

Kaip minėta, dvasiniame kelyje esančiajam, o juolab su kitais dirbančiajam darbas su savimi būtinas kaip saugos reikalavimas. Jeigu žmogus to nedaro, jo sistemos persikrauna nuo savo ir perimto svetimo negatyvo, todėl jis pradeda elgtis taip, kaip jam nebūdinga. Svarbu atskirti, kas jo, o kas pasiimta iš kitų. Sunku tai pamatyti vienam, todėl bendraminčių pagalba čia ypač vertinga. Nuolatinis neapsivalymas, maldos stoka, savo ydų nematymas, savęs laikymas aukštesnio lygmens negu iš tiesų esama ilgainiui kelia įtampą, nerimą, koncentracijos sutrikimus. Galimas neadekvatus ambicijų augimas, kartais seksualinės anomalijos, įvairūs skausmai, vėliau – ligos ir net psichikos problemos, todėl neadekvatus elgesys ar haliucinacijos, kurios laikomos tikrove. Kai kam ilgainiui gali formuotis apvaldymas ar net apsėdimas.

Jau minėtos saugos efektyvumas tiesiogiai priklauso nuo Tikėjimo, kad Dvasia pirmesnė už materiją, aukštesniaisiais Idealais ir, žinoma, savo Mokytoju.

Daug sunkumų, iš kurių lyg ir nematyti išeities, teko patirti šios knygos autorei, tačiau savo ir kitų tai patyrusiųjų vardu ji gali patikinti, kad ten, kur nėra išeities, nuoširdus tikėjimas savo Idėja ir viltis net neįtikinamiausiomis aplinkybėmis, į Mokytoją koncentruojantis, stebuklingai iš akligatvio išveda, nes tą, kuris Dvasia tiki, Ji pati apgaubia, saugo ir veda, todėl joks Blogis negali šitaip apsaugotojo įveikti.

Jeigu žmogus mano, kad pats geriau žino ir plačiau supranta už išmintinguosius, negali Dvasia jo saugoti, nes jis serga sunkia puikybės forma. Tokį tik Liuciferis gali vesti arba Arimanas. Pagal tai jo santykiai su kitais ir darbai. Tai tampa įprasta, todėl autorė mano, kad būtina įspėti patikliuosius: Liuciferis dabar dažnai Išsilaisvinimo spindulio valdovu apsimeta ir prisistato. Apie tai rašyta antropoteosofijos knygose.

Iš viso to galima suprasti, kad tiek Tikėjimas Dvasia, tiek Atskyrimas tikra nuo netikra – tai iš tiesų Dievo dovanos tiems, kurie savo atsidavimą aukštesniesiems idealams per pasišventusią tarnystę įrodė. Iš pradžių Aukštesniąją Idėją lyg žvaigždę reikia pasirinkti, kad būtų kuo pasišviesti, o vėliau nepamiršti akis į dangų pakelti, ypač tada, kai sunku. Dvasiai atviri arba daugiau suprantantys žmonės vadovais tampa tiems, kurie iš tikrųjų nori mokytis. Bendri darbai su panašiai mąstančiaisiais – neįkainojama mokykla sielos evoliucijos procese. Pokalbiai su bendraminčiais savo klaidas padeda pamatyti, o situacijos – jas taisyti.

Tad svarbiausios saugos priemonės – darbas su savimi ir Mokytojo arba Dvasios vedimo priėmimas. Visos kitos – kryželiai ir kiti simboliai, magiški ratai, žvakės, talismanai ir amuletai, mineralai, druska, soda ir t. t. – pagalbinės, bet taip pat veiksmingos.

Savo laiku parengiau astrologų laidą. Ją po 7 metų studijų baigė devyniolika žmonių (iš šešiasdešimt). Dabar ruošiu antrąją ir, ko gero, paskutinę šiame gyvenime. Dariau tai tam, kad suformuočiau sąmoningų žmonių grupę kaip atsvarą išniekintai astrologijai ir pačiam dvasiniam keliui.

Absolventai susijungė į Antropoteosofinės astrologijos asociaciją, kurioje toliau kartu mokosi, tobulinasi, dalijasi patirtimis ir informacija bei savo supratimu ir darbu stengiasi reabilituoti piktnaudžiautojų išniekintą astrologiją.

Antropoteosofinis požiūris į astrologiją didelio vidinio darbo iš ja užsiimančiojo reikalauja. Toks astrologas, aukštindamas vibraciją, sau didelius reikalavimus kelia, todėl nuolatos su savimi dirba. Jo gyvenimas keičiasi, nes negali jis nesikeisti žmogui keičiantis iš esmės. Apie galimybę pasikeisti, keičiant savo gyvenimą, jis kalba ne iš nuogirdų ar knygų, o iš savo ir kitų šį darbą atliekančiųjų patirties. Tik save pažinęs, todėl savo aiškią vietą gyvenime radęs žmogus gali ir kitam padėti padaryti tą patį su savimi taip, kaip jam tai būtų geriau. Norint pažinti save, būtina gana skausmingai atpažinti savo kaukes ir įvaizdžius, kaip ir tai, ką visą gyvenimą buvo vengiama matyti, nes tai nepatiko. Taigi, tiktai pažinęs save tikrąjį ir tai, kas buvo suvaidinta, žmogus gali atpažinti tikra nuo netikra aplinkoje. Kol nepažįsta savęs, nes bijo, vengia ar tiesiog nenori, negalės atskirti to, kas tikra, ir to, kas netikra, todėl painiosis pats ir kitus painios. Tai reiškia emocinį ir mentalinį adekvatumą. Tokiam astrologui būtinos ne tik žinios, bet ir dvasinė kokybė, kurią jis pats turi susikurti ir nuolat jos švarą palaikyti.

Mineralų terapijos kursą, kurį vedžiau baigdama šias knygas, kad tiesiogiai pasitikrinčiau visų teiginių veikimą, baigė apie šimtas žmonių.

Tame kurse buvusius žmones vadinčiau tiesiog klausytojais, nes mokiniais galiu vadinti tik mažutę dalelę tų, kurie ir toliau dirba kartu padėdami neužmatomuose mūsų darbuose, nes jiems svarbi Sąmoningumo Idėja. Taigi, vieni per paskaitas tiesiog įgijo bendrą supratimą apie tai, kad mineralai veikia, ir, žinoma, apie darbo su savimi būtinybę, nes jiems daugiau rūpėjo praktikos, kuriomis galėtų padėti sau ir artimiesiems. Kitiems tai buvo susidūrimas su nauju požiūriu, gal kiek praturtinsiantis jų profesinę veiklą. Buvo tokių, kurie girdėjo tai, kas jiems tuo metu atrodė aktualu, bet esmę praleido, todėl tikėtina, kad jie gali iškreipti gautą informaciją. Šiuo atveju gelbsti šitos knygos, nes labiau mąstantis skaitytojas ieškos jų, kad pažintų giliau, o jose ras ir esmę, ir tai, kas iš jos išeina, todėl kiekvienas pagal savo pasiruošimą jas skaito ir informaciją priima.

Reikia pasakyti, kad mineralų terapija ir astromineralogija nėra piliulė, kurią prarijęs žmogus tampa sveikas, jaunas, sėkmingas ir laimingas. Kita vertus, šios žinios labai daug gali padėti su savimi dirbti siekiančiajam, kaip supratote iš knygų.

Visais laikais mineralų poveikiu buvo piktnaudžiaujama. Jie buvo taikomi magijoje: tiek baltojoje, tiek juodojoje. Ne išimtis iš šie laikai.

Materialistinės sampratos žmogui sunku suvokti, kad akmuo gali būti gyvas ir turėti sąmonę. Tokia samprata gali būti būdinga mineralų pardavėjui, bet tikrai ne mineralų terapeutui ar astromineralogui, nes tai reikštų, kad ir planetos tėra dangaus kūnai ir neturi sąmonės.

Tas, kuris taip galvoja, negali suprasti Bendrosios Sąmonės būvių raidos ir įvairovės, todėl jam verčiau nelįsti į mineralų karalystę, kurios atstovai gimė iš Dvasios minties pasaulių struktūrų, kaip iš esmės ir pats žmogus. Iš pažiūros kietas akmuo viduje slepia subtilius pasaulius, todėl darbas su akmenimis – tai darbas su tais pasauliais. Dėl šios priežasties darbas su akmenimis taip pat vadintinas sakraliniu, nors šiuo atveju išorinė, vadinasi, jų materialioji dalis akivaizdžiausia. Tai reiškia, kad tame darbe tos pačios taisyklės galioja, kaip jau aiškinta.

Astromineralogas, išmanantis antropoteosofinę astrologiją, geriau negu kas kitas padės žmogui, paskatins jo, o kartu ir gyvenimo kokybės kitimą. Mineralų terapeutas taip pat turėtų nors šiek tiek išmanyti šventąją astrologiją, kad žinotų, ką, kada, kokiu laiku geriau atlikti, ir pasiūlytų gydymą.

Akmenų negalima naudoti vien kaip vaistų, laikinai padedančių išspręsti problemas, nors tai kai kuriais atvejais gana paprasta. Taip jau yra, kad profesionalus apdėjimas akmenimis iš tiesų greitai pagerina žmogaus psichikos būklę, o tai padeda greičiau gyti ir aiškiau pamatyti problemą. Vis dėlto akmenys negydo vėžio, kuris yra karminė liga, todėl būtinas kompleksinis požiūris ir paties žmogaus vidinis darbas. Tiesa, susirgus vėžiu jie gali kiek sumažinti skausmą, kuriam laikui stabilizuoti ligos procesą ir šitaip pratęsti gyvenimo trukmę. Jie gali puikiai padėti reabilitacijai po operacijos, nuraminti baimę ir įvairias sunkias emocines būsenas. Tai kalbu iš savo darbo patirties.

Taigi, galimybė pagerinti žmogaus savijautą mineralų terapeutui tampa savotišku išbandymu, nes daug paprasčiau atlikti problemą palengvinančią praktiką, nei imtis aiškinti žmogui tos problemos vidines priežastis, o kartu sužadinti ryžtą su jomis dirbti.

Tai reiškia, kad geras mineralų terapeutas būtinai bandys atkreipti žmogaus dėmesį į savo vidines problemas, maitinančias išorines sunkias situacijas ar palaikančias ligas. Būna atvejų, kai žmogus tokių dalykų sugeba ramiai klausytis tik po apdėjimo akmenimis, todėl kartais tai reikia padaryti prieš pokalbį. Šiuo atveju praktiką vadinčiau emocijų ir proto išblaivinimo procedūra, nes po jos žmogui iš tiesų tarsi tamsus šydas nuo akių nukrenta ir jis į viską žvelgia objektyviau. Atliekant praktiką, žmogui būtina ją paaiškinti, kad susipirkęs reikalingus mineralus jis pats ją vėliau galėtų namuose atlikti kartą per savaitę ar pradžioje dažniau. Praktika ypač veiksminga tą savaitės dieną, kurią žmogus gimęs. Tai palaikys stabilią psichiką ir skatins reikalingus gijimo ar keitimosi procesus.

Jeigu žmogus nenori dirbti su savimi, nemato savo problemų ir klaidų, geriau su juo neprasidėti, nes iš tiesų vargu ar jam padėsite, nebent nuolatos maitinsite savo energija. Taip elgiantis netenkama energijos, nes ji atiduodama tam, kuris tingi pats susikurti. Vertinga paskatinti melstis taip, kaip žmogui priimtina, priminti atleidimo neva jį įskaudinusiesiems svarbą jo paties vystymuisi ir visokeriopai sveikatai. Tai būtų pradžia. Galite duoti palaikyti rožinį kvarcą, kad nusiramintų ar ametistą mentalinei įtampai sumažinti, bet tikrai netiktų skirti stiprių ir magiškų akmenų.

Tai reiškia ir tai, kad geras mineralų terapeutas stengiasi nepririšti žmogaus prie savęs, paskatinti jo poreikį pačiam su savimi dirbti ir paaiškina, kaip tai daryti. Žinoma, kad žmogus gali ateiti kilus klausimų, tačiau tikrai ne nuolatos reikalauti procedūrų ir taip tapti mineralų terapeuto pragyvenimo šaltiniu. Tai ydinga praktika, kurią taiko verteivos, o ne tikrieji mineralų terapeutai.

Aiškinau tai paskaitų klausytojams, kalbu dabar apie tai per šią knygą tiems, kurie ketina tuo užsiimti arba jau užsiima. Kalbu ir kartoju, nes nuolatos praktiškai susiduriu su žmonėms įprasta problema: kiekvienas bet kuriuos mokymus ir tekstus supranta savaip, vadinasi, kaip jo karma leidžia, todėl neįtikinamiausių interpretacijų ir duotų mokymų versijų tenka išgirsti. Taip atsiranda iškreipimų, kurie ir toliau gali būti perduoti, todėl sunku atpažinti tai, kas iš tiesų buvo pasakyta. Paprastai dauguma iškreipimų atsiranda dėl paviršutiniško įsiskaitymo į dalyką, kai iš konteksto ištraukiami teksto fragmentai ar teiginiai arba fiksuojamasi į konkretybes.

Dėl šios priežasties joks mokytojas negali atsakyti už tai, kad klausytojai tik iš dalies ar fragmentiškai suprato medžiagą. Jis gali tiktai perspėti, kad žmonės nesipainiotų ir kitų nepainiotų. Bėda nutinka, kai paviršutiniškai mokęsis studentas kaip mokytoją save pateikia kitiems ir į savo mokytojo pastabas nebereaguoja. Pagal senas sakralines taisykles mokytojas atsitraukia nuo perspėjimų negirdinčiojo, nes kiekvienas pats turi atsakyti už savo mintis, žodžius ir darbus. Tikrojo, vadinasi, dvasinę energiją turinčio mokytojo atsitraukimas pačiu sunkiausiu išbandymu tampa mokiniu save laikančiajam arba juo esančiajam. Su visa savo mintimis, žodžiais ir darbais susikurtos energijos kokybe jis paliekamas, pagal kurią vėliau procesai vyksta.

Todėl sakau ir pabrėžiu: nepiktnaudžiaukite gautomis žiniomis, nežaiskite jomis dėl savo paviršutiniškumo, įsiskaitykite giliau.

Gerą šlovę ir patikimumą sąžiningas ir atsakingas darbas sukuria. Todėl su savimi nuolatos dirbkite, mokykitės ir visokeriopos švaros reikalaujančių taisyklių neniekinkite, jų laikykitės. Kitų įdirbį gerbkite ir nešvaistykite jo lengvabūdiškai lyg vaikai.

Dabartiniams žmonėms įprasta ieškoti to, kas duoda greitą pelną, šlovę suteikia ir sėkmę. Tokie ieškojimai laikomi teisingais. Tai įmanoma turint įprastą profesiją, bet tik ne okultinę ir dvasinę. Tiktai juodajam okultistui arba eteriniams pasauliams pasižadėjusiajam gali staiga pradėti plaukti pinigai, ateiti greita šlovė, karjera ar valdžia arba tiesiog pildytis visi norai. Tačiau taip būna pradžioje. Laikui suėjus skaudžiai tenka sumokėti, nes niekas neduodama veltui. Čia įprastas užmokestis – žmogaus siela.

Tai reiškia, kad nematomų sferų darbininkams tenka ypatinga atsakomybė, atsižvelgiant į jų turimus sugebėjimus, t. y. dovanas, todėl čia niekas nieko kelis kartus nekartoja ir tų pačių galimybių po kelis kartus nesuteikia. Bet kuri klaida gali būti paskutinė šiame gyvenime. Gal ir nežūsite, bet buvęs sąmoningumas gali staiga apsiniaukti, tarsi jo nebūtų buvę, o tai reikš kritimą. Tai rimtas perspėjimas neatsakingiesiems. Yra tų, kurie iš tikrojo Kelio į eterinių pasaulių arba Involiucijos Kelius pereina, nors tai, kaip minėta, žmogui tarsi naujos karjeros laiptelis gali atrodyti. Prieš tai būtinai perspėjimai duodami taip, kaip žmogus gali suprasti. Jų nepaisančiojo niekas nebegali sulaikyti, nes jo puikybė stipresnė už sielos evoliucijos siekį.

Kelias į Dvasią nėra ir nebuvo smėlio dėžė, todėl bet kokie žaidimai dvasingumu su skirtingos sąmonės sluoksniais susiję ir įvairiai gali baigtis. Būna, kad tokie žaidėjai šitaip ne vieną gyvenimą žaidžia. Gali persikelti net apsėdimai… O, jeigu žinotumėte, kiek buvusių apsėstųjų vėl atgimė Žemėje… Tada nebesistebėtumėte daugybe anomalių praktikų, kurias dažniausiai tokie žmonės kuria, kitus mokydami ir vesdami…

Šiame gyvenime tose sferose dirbu daugiau nei kelis dešimtmečius, tačiau dėstyti kitiems ėmiausi tiktai po gero dešimtmečio, įgijusi praktikos. Nelaikau tiesioginių mokymų savo užduotimi, todėl jie vienkartiniai tam, kad į ezoterinę sferą sąmoningesni žmonės ateitų ir ją savo darbais reabilituotų. Manau, kad aukšti reikalavimai studentams, kaip galimiems specialistams,  būtini, nes be sugebėjimo nuosekliai ir sistemingai dirbti su savimi, be aukštesniosios Idėjos svarbos supratimo, kosminių dėsnių veikimo žinojimo ir jų stebėjimo gyve-nime neįmanoma užsiimti nei astrologija, nei astromineralogija, nei mineralų terapija ar kuo nors panašiu. Tai reiškia, kad tai darančio žmogaus vertybės turi būti tvirtos, dvasinės vertybės ir vidinis sąžiningumas – svarbesni už egoistinius siekius ir poreikį tiesiog pragyventi. Galite laikyti tai utopija, tačiau atsakysiu Jums, kad jeigu pasaulyje nebūtų idealistų, nebūtų jame ir jokios evoliucijos, todėl nebebūtų ir žmonijos. Tai reiškia, kad tie, kurie ieško Šviesos tamsoje, turi ją kur nors surasti. Būtent sąmoningesni žmonės turėtų tapti tais jonvabaliais, padedančiais ir kitiems tokiems tapti, vesti juos iš nesupratimo Tamsos.

Tiek astrologas, tiek astromineralogas, tiek mineralų terapeutas turi žinoti daugybę kartų daugiau, negu pasako, ir vadovautis aukštesniąja Idėja. Jis privalo pažinti save, dirbti su savo ydomis ir ugdyti sugebėjimus. Jo emocijos turi būti aprimusios, kaip ir protas. Tai pasiekiama nuolat dirbant su savimi ir atliekant praktikas. Nuoširdi malda ir meditacijos padeda atsiverti intuicijai ir ryšiui su savo Aukštesniuoju Aš. Taip ugdomas sąmoningumas. Be šitų dalykų tikra nuo netikra savyje ir iš informacijos gausos atskirti neįmanoma. Nesugebant atskirti žmonės gali būti painiojami ir klaidinami.

Sąmoningumas susijęs su:

Pagarba savo mokytojams, išminčiai, kolegoms, visiems į specialistus besikreipiantiems žmonėms ir kitų žmonių darbams.

Įsiklausymu į mokytojų, bendraminčių ir kolegų pastabas, perspėjimus ar patarimus, nelaikant savęs aukščiausiąja visažine instancija.

Nuolatiniu tobulinimusi ir supratimu, kad tik tais klausimais geriausiai galite padėti žmogui, kuriuos pats savo gyvenime esate išsisprendęs. Kartu tai reiškia, kad tik su tais mineralais tinka dirbti, kuriuos turite savo kolekcijoje ir esate ištyrinėjęs tiek materialiai, tiek empiriniu būdu, tiek intuityviai, vadinasi, tikrai ne su visais. Tai reiškia, kad jeigu Jūs žmogui negalite padėti, pasiūlykite tokį specialistą, kuris gali tai padaryti.

Bet kurio paslaptis patikėjusio žmogaus privatumo gerbimu, t. y. tų paslapčių saugojimu lyg kunigui. Tai reiškia ir nesigyrimą per žiniasklaidos ar kitokias priemones savo klientų, žinomų visuomenei, vardais.

Nepririšimu žmogaus prie savo paslaugų, nuolatos jam pasakinėjant, ką ir kada jis turi daryti, ką nešioti. Būtina skatinti jį lavinti savo intuiciją, renkantis iš duoto mineralų sąrašo tuos, kurie tuo metu labiausiai traukia, kartu ugdyti pasitikėjimą savimi. Pradžioje tiktų sudaryti nešiotinų mine-ralų sąrašą, pažymėti svarbiausius, dabar reikalingus ir paaiškinti, kaip su jais dirbti. Vėliau žmogus turėtų būti skatinamas pats išsirinkti akmenis pagal intuiciją ir vidinį poreikį. Vieni renkasi pagal akmens savybes, kiti – pagal grožį ar ką kita, nesvarbu, tačiau paprastai retas kuris suklysta, nes konkretus akmuo susijęs su konkrečia tema, kuri tam tikru metu išryškėja žmogaus gyvenime. Nuoproblemų, susijusių  su ta tema, išsprendimo priklauso žmogaus psichinė ir dažnai net fizinė sveikata. Visados yra žmonių, kurie nori, kad kiti už jį priimtų. Jie nesugeba pasigaminti reikalingos energijos, todėl kas minutę gali klausinėti to paties. Nežaiskite su tokiais, pasiūlykite patiems apsispręsti ir dirbti su savimi. Būtent tokie žmonės lengviausiai tampa bet kokių manipuliuotojų svetima energija ir sąmone aukomis bei jų pragyvenimo šaltiniu. Netapkite tokiais manipuliuotojais, nes patys pražūsite ir kitus pražudysite. Kita vertus, nebijokite atsisakyti dirbti su kai kuriais žmonėmis, jeigu po jų apsilankymo jaučiatės itin prastai. Nesunkus būdas jų atsikratyti – dviguba kaina už konsultaciją, nes būtent jie yra tie, kurie nori gauti kuo daugiau, o atiduoti kuo mažiau. Dėl tos priežasties atsiranda visos jų bėdos. Kol nesupras – nepadėsite. Žinoma, jeigu žmogus serga, reikėtų nurodyti konkrečias praktikas ir mineralus.

Atsivėrimu dvasiniams pasauliams. Mineralų terapeuto ir astromineralogo kokybė priklauso nuo to, ar priėmė jį mineralų karalystė ar ne. Jeigu ji jo nepriima dėl nepasiruošimo, nereikia tikėtis, kad dvasiniai pasauliai tokiam atsivers, nes dirbant su Šviesos jėgomis nuoširdumas ir tyras siekis reikalingas, o ne naudos ieškojimas.

Požiūriu į darbą. Geras mineralų terapeutas ar astromineralogas, ypač jeigu jį mineralų karalystė įsileido, nelaiko mineralų lengvu ir švariu uždarbiu. Jeigu žmogus dirba šį darbą tam, kad pragyventų, vadinasi, dėl uždarbio, jo sąmoningumas negali plėstis; jis gali tik siaurėti. Dirbant su mineralais, gali pradėti reikštis stiprus jų šalutinis poveikis, atsižvelgiant į tai, kurie mineralai naudojami darbe.

Sugebėjimu pažinti savo ir matyti kitų vidinės energijos kokybę. Taigi niekados neskirkite savo vidinės energijos nepažįstantiems ar su ja nesusitvarkantiems žmonėms stiprių, magiškais vadinamų akmenų: deimanto, rubino, safyro, aleksandrito, topazo, obsidiano, meteorito, hematito, pirito, tauriųjų opalų, heliotropo ir t. t. Apie tai rašyta „Rakte į akmenų karalystę“ (37). Pasiskaitykite atidžiau. Jeigu taip elgiatės, vadinasi, nesuprantate mineralų jėgos, todėl verčiau neužsiimkite mineralų terapija, nes kitiems bėdų pridarysite ir savo karmą susigadinsite netikusiu mokytojavimu.

Sąmoningas žmogus žino savo stipriąsias ir silpnąsias savybes, todėl objektyviai vertina savo galimybes. Tai reiškia, kad jeigu paskaitas apie mineralus skaitote ir su jais dirbate, nesiimkite to, ko nežinote. Iš pradžių patyrinėkite lauko akmenis ir išmokite atskirti, kam kuris ir dėl ko skirtas. Tada išnagrinėkite apie 10, vėliau – 20 paprastesnių mineralų ir tik tuomet leiskitės toliau. Tai būtų gintaras, rožinis kvarcas, agatas, suakmenėjimai, jaspis, melsvasis chalcedonas, įvairiapusiškas kalnų krištolas, ametistas, citrinas, dūminis kvarcas, rutilo kvarcas, karneolis, lazuritas, rodonitas, kalcitai ir t. t. O kur dar turmalinų įvairovė… Negi to maža? Deja, tenka patirti, kad daug jaunų žmonių bando savo jėgas būtent magiškais akmenimis, per kuriuos visas iki tol užspaustas vidinis negatyvas tvoskia į paviršių taip, kad žmogui pradeda atrodyti, kad jis visame pasaulyje svarbiausias, todėl iš aukšto į visus žvelgia arba įvairių išorinių anomalijų patiria. Vėliau gali prasidėti rimtos psichinės, seksualinės, santykių ir egzistencinės problemos.

Mineralų pardavėjai turėtų suprasti, kad toms reikmėms, apie kurias šiose knygose rašoma, tinka tik tikri, niekaip nepaveikti mineralai, o ne kitokie. Padirbinių visame pasaulyje katastrofiškai daugėja, nes natūralių kokybiškų mineralų ištekliai baigia išsekti: žmogus naudoja visko per daug, vadinasi, ne tiek, kiek jam iš tiesų reikia. Sertifikatai padirbinėjami, ypač internetinėje prekyboje; ji tampa idealia vieta padirbiniams plisti. Tuo naudojasi nesąžiningi ir neatsakingi pardavėjai. Jeigu taip elgiasi mineralų terapeutas, negali jis savęs tokiu laikyti, nes tai reiškia, kad jis mineralus laiko negyvais ir yra nesąžiningas. Tai reiškia mineralų terapeutui reikalingo sąmoningumo nebuvimą arba turėtojo praradimą.

M. Giengeris naudojo kokybės antspaudą jo organizacijai priklausantiems pardavėjams. Jį galėjo gauti tiktai tie, kurie šalia parduotuvės turėjo mineralų kokybę nustatančią minilaboratoriją.

Savo laiku buvo įsteigta Antropoteosofinės astrologijos asociacija, o 2017 metais sukurta Mineralų terapeutų ir jų gydomųjų savybių tyrinėtojų draugija, užsiimanti tolesniais mineralų savybių tyrinėjimais, kvalifikacijos kėlimu, keitimusi patirtimi, kitų mokymais ir dirbančiųjų kokybės palaikymu. Sunku įsivaizduoti, kad jos nariai piktnaudžiautų įgytomis žiniomis, jas iškreiptų, plagijuotų, negerbtų autorių teisių įstatymo, pardavinėtų netikrus arba paveiktus mineralus, nes šios draugijos kodeksas aiškiai apibrėžia kokybines narių savybes, kurios jau aptartos. Draugijos darbas – tą kokybę saugoti ir sužiūrėti, nes jeigu ji to nepadarys, vargu ar kas kitas darys. Tie žmonės turi tai daryti, kurie Idėjos švaros svarbą supranta.

Visi problemiški dalykai tiesiogiai turėtų būti išaiškinti, o ne už akių. Asmuo svarbus, bet kolektyviniai interesai, ypač Idėjos švara, svarbiausi. Todėl visose ginčytinose situacijose draugijos nariai Idėja turėtų vadovautis ir kolektyviniais, o ne asmens interesais.

Kaip minėta, sąmoningumo siekiantis žmogus supranta tvarkos reikšmę harmonijos palaikymui kolektyve, todėl priima ją į kolektyvą atėjęs, o ne sau patogias taisykles bando sukurti. Kita vertus, jeigu kokios nors taisyklės atgyvena, susirinkę žmonės jas kitomis pakeičia, vertybinių nuostatų laikydamiesi ir toliau.

Mineralų terapeutas ir astromineralogas turėtų žinoti, kad mokytojo vardas svarbus, bet kiekvienas toliau pats pagal savo darbų gerą arba prastą šlovę susikuria ir patikimumą, ir, žinoma, karmą.

Atsitraukdama nuo mineralų temos, visą likusią knygose nepanaudotą medžiagą perduosiu Violetai Skinderienei. Ji perims ir toliau plėtos šią temą, taip pat prisiims atsakomybę už minėtąją draugiją ir jos veiklą. Galite tai laikyti mano darbo su mineralais testamentu.