Ar visi gali nešioti brangakmenius ir magiškus akmenis

Žmonija nuo neatmenamų laikų žavėjosi brangakmeniais. Valdovai puošė jais savo karūnas ir skeptrus, dvasininkai naudojosi iš jų pagamintais arba jais papuoštais ritualiniais atributais. Tą patį darė magai. Žymūs vyrai dovanodavo juos savo širdies damoms. Jų grožis traukė. Jiems buvo priskiriamos ypatingos galios. Deja, ne viskas buvo taip gražu.

Dėl brangakmenių būdavo ir tebėra žudomi žmonės. Kai kuriuos žymiausius iš jų raizgo legendos. Ir dabar deimantų, safyrų, rubinų, smaragdų, aleksandritų radavietės kruopščiai saugomos atitinkamų grupuočių, todėl tie, kurie rizikuoja patekti į jas ar gauti brangakmenių „iš pirmų rankų“, rizikuoja savo gyvybe. Tai iškelia jų kainas, o tai naudinga tiems, kurių rankose tos radavietės yra (žinoma, ne tiems, kurie jose dirba).

Senovės graikai tikėjo, kad brangakmeniai – tai dievų džiaugsmo ašaros, kurios byrėjo į žemę ir virto brangakmeniais. Buvo sakoma, kad tie žmonės, kurie juos ras, bus amžinai jauni.

Proza tokia, kad visi brangakmeniai yra paprastų cheminių elementų junginiai. Tik deimantas yra iš anglies. Vienas elementas junginyje suteikia mineralui skirtingus atspalvius. Pvz., rubinas ir safyras – tai aliuminio oksidai, tačiau rubine dar yra chromo, o safyre – geležies. Brangakmenių vertę nusako jų skaidrumas, kietumas, blizgesys, spalva ir, žinoma, retumas.

Kadangi jų paklausa visais laikais buvo didelė, pradėjus vystytis chemijai, imta ieškoti jų sintetinimo būdų. Sintetinių brangakmenių istorija prasideda 1837 m., kai prancūzų chemikas Markas Godenas išgavo savo laboratorijoje vieno karato (0,2 g) rubino kristaliuką. Analogiškų tyrimų ėmėsi įvairūs mineralogai. Tačiau tik 1886 m. prancūzų mineralogas P. Žantazas pateikė iš tiesų tokios juvelyrinės kokybės rubiną, kad kai kurie juvelyrai nebeskyrė jo nuo tikrojo. Jo rubinai buvo pavadinti Ženevos rubinais. Šiuo metu rinka pilna įvairios kokybės sintetinių arba „pagerintų“ akmenų. Retas pardavėjas žino, ką jis parduoda, o dauguma juvelyrų nebeskiria tikro akmens nuo sintetinio. Atskirti juos gali tik gemologaisavo prietaisais. Tiesa, gausėja tų, kurie bando nustatyti mineralų kokybę energetiniais būdais: pojūčiais, virgulėmis, švytuoklėmis, rykštelėmis ir pan. Deja, jau begalę kartų teko įsitikinti, kad šis metodas galioja tik apie 10 proc. atvejų.

Tikrieji brangakmeniai – labai stiprūs akmenys. Juos galima pavadinti energijos koncentratais. Patys suprantate, kad energija yra tik energija. Kaip ir kokiems tikslams ji bus panaudota, priklausys tik nuo to, kas imsis ją taikyti: žymūs išradėjai atlikdami savo tyrimus nemano, kad jie bus panaudoti blogiui, deja, istorija žino daugybę atvejų, kad įvykdavo būtent šitaip. Taip ir su brangakmeniais. Patekę į rankas tam, kuris nesugeba valdyti savo vidinės jėgos arba yra pasirinkęs griovimą (pirmiausia savigriovą), jie priversti parodyti savo šeimininkui jo nesupratimą. Todėl pasipila įvykiai, nelaimės, apie kurias skaitome brangakmenių istorijose. Kai kurios iš jų, deja, baigiasi tragiškai. Patekę miegančiai sielai, jie skatina ją busti, be abejo, vėl pritraukdami įvykius, nes be jų susiprasti sunku. Geriausiai brangakmeniai jaučiasi pas tą šeimininką, kuris jau pažįsta save, moka teisingai panaudoti savo stipriąsias savybes ir dirba su silpnybėmis, pradeda „užkabinti“ savo Paskirtį arba jau yra ją radęs, todėl tiesiog ją vykdo. Tik tokio žmogaus rankose atsiskleidžia visapusiškos jų galios. Būtent todėl ir sakoma, kad brangakmenius reikia užsitarnauti visu gyvenimu.

Štai dabar skaitytojas jau turėtų puikiai suprasti, kodėl kalbama apie brangakmenių ir magiškų akmenų šalutinius veiksnius: pirmiausia šeimininkas turi įrodyti savo tinkamumą dirbti su jais. Brangakmenių dvasių neapgausi ir jokiais pasaulio pinigais nepapirksi: jos elgiasi pagal savo prigimtį.

Vedinėje astrologijoje kiekvienam Zodiako ženklui priskiriamas koks nors brangakmenis arba jį paskiria Guru, sudaręs mokinio horoskopą. Vedinė sistema turi gilias ir senas tradicijas. Pagal jas mokinys nieko nedaro be Guru palaiminimo, kuris savaip prisiima atsakomybę už žmogaus nesupratimų pasekmes. Deja, dabar ir ši pozicija tampa vartotojiška: rasti tikrą Guru tampa retenybe net Indijoje, o ką kalbėti apie vis dygstančius „guru“ visame pasaulyje. Vedine sistema žaidžiama: vieni tai daro, kad parduotų brangius akmenis, kiti – nesuprasdami, ką daro, o treti – matydami tai kaip savo realizaciją, bet tikrojo Pašaukimo neturėdami. Todėl išvada turėtų būti aiški: ar esi vertas brangakmenio, ar ne – spręsk pats. Pasekmės vis tiek teks pačiam (jeigu nusipirksi tikrą akmenį). Todėl nuovokus žmogus pagalvos, ką daryti, kad norėdamas padaryti geriau nepasidarytų dar blogiau… Jam ir skiriamas šio straipsnio tęsinys.

 Trumpai peržvelgsime svarbiausius stipriuosius ir magiškus akmenis („magiškas“, nes labai stiprus, todėl ir būdavo naudojamas magijoje). Plačiai apie akmenis rasite „Akmenų knygos“ II tomo II dalyje.

Deimantas. Jis dar vadinamas visų akmenų karaliumi. Ištraukia visą vidinį negatyvą į paviršių, pritraukia negailestingas situacijas ir įvykius. Vieniems jis „įsijungia“ greičiau, kitiems – vėliau. Jei dovanojate deimantą, svarbu, kad tai būtų daroma iš visos širdies, o ne atsiperkama juo už paslaugas ar ką kita. Sušvelninti jį, jei dar nesijaučiate pribrendęs nešioti, galite mūvėdamas ant nelaimingosios rankos.

Rubinas – akmuo, reikalaujantis, kad jo šeimininkas jau būtų pažadinęs savo vidinę kibirkštį. Jei taip nėra, pasipils šalutiniai veiksniai, atveriantys neįvaldytą energiją, pyktį, ambicijas, puikybę ir panašiai. Todėl tie, kas nori rubino, bet dar nėra tikri, ar „atlaikys“ jį, tegul pabando nešioti rubiną su fuksitu, paskui – su coizitu. Šie akmenys paskatins keitimosi procesą, kuriam praėjus gal galėsite imtis ir rubino. Taip pat atsargumo dėlei verčiau nešiokite jį ant nelaimingosios rankos.

Aleksandritas – permainingas akmuo, skatinantis vidinę laisvę, sąmoningą atsivėrimą atsitiktinumams, platesnei sąmonei. Vadinasi, sunkiausi išbandymai nešiojant šį akmenį laukia tų, kurie viskuo abejoja, kuriems sunku apsispręsti, taip pat kategoriškiems, gal net dogmatiškiems žmonėms. Šalutinių veiksnių gali būti labai daug. Rasti tikrą akmenį be galo sunku.

Safyras skatina savo šeimininką siekti išminties, sąmoningumo, plataus matymo. Jis negailestingai atskleis jo teisuoliškumą, kantrybės stoką, neišmintingumą, išryškins kvailumą. Tai jo šalutiniai veiksniai. Kas nėra tikras, kad jau gali nešioti safyrą, gali pabandyti imti lazuritą, paskui jolitą arba kordieritą (prekyboje dar vadinamas vandeniniu safyru).

Smaragdas – tai sielos akmuo. Jis skatina išgirsti savo sielą ir vykdyti tai, dėl ko ji atėjo į Žemę. Tam pirmiausia būtina būti sąžiningam sau ir kitiems. Taigi smaragdo šalutiniai veiksniai susiję su to nesąžiningumo atskleidimu ir parodymu to, kas nereikalinga Jūsų sielai, ką Jūs tik sau sugalvojote arba Jums kažkas primetė. Su panašiais dalykais susijusi ir visa berilų grupė. Šie akmenys gali sukelti painiavą tiems, kurie dar nesusipratę, neatsirinkę savyje.

Todėl, jeigu to nenorite, pasitestuokite save mėnulio akmeniu, paskui – chrizolitu.

Topazai – sudėtingi akmenys, verčiantys nusileisti į savo gelmes ir susipažinti su jomis iš arčiau. Vadinasi, kai kam šalutiniai veiksniai gali būti psichikos sutrikimai, panirimas į iliuzijas arba užsikabinimas už kokios nors savo ydos, bandant įsivaizduoti ją dorybe.

Jei nenorite nerti į jas iš karto, testuokite save dūminiu kvarcu, su kuriuo topazas gali būti tapatinamas (gamtoje nėra „dūminio topazo“, tik „dūminis kvarcas“).

Cirkonas reikalauja įrodyti savo kantrybę, ištvermę, dvasios tvirtumą, ištikimybę tikslui. Vadinasi, šalutiniai veiksniai bus susiję su viso to nešališku atskleidimu per įvykius ir situacijas. Kai kam tai gali būti tragiška.

Gal geriau panešiokite labradorą, kad visa tai įvaldytumėte, paskui pabandykite morioną ir tik tada atsargiai mąstykite apie cirkoną.

Tiesa, parduotuvės užverstos sintetiniais cirkonais. Tikrieji tampa vis retesne dovana.

Opalai negailestingai atskiria tai, kas tikra, nuo to, kas netikra. Vadinasi, visi išbandymai ir šalutiniai veiksniai susiję pirmiausia su tuo.

Negriebkite iš karto tauriųjų opalų arba ugninio opalo. Gamtoje randama labai daug opalų rūšių, todėl geriau pradėti nuo girasol, taip pat Peru randamų Andų (rausvojo) ir žaliojo opalų. Ne toks „įtarus“ ir pieniškasis opalas.

MAGIŠKAIS galima vadinti:

Meksikos vaivorykštinį, sidabrinį ir auksinį obsidianus. Jie atveria pasąmonės klodus. Topazas dirba su sąmone, o obsidianas – su pasąmone. Patys suprantate, kad tai dar gilesni klodai. Vadinasi, tiems, kas nepažįsta savo vidinės energijos ir nemoka su ja tvarkytis, šis akmuo tampa pavojingas. Šalutiniai veiksniai gali būti nenusakomi. Pirmiausia jie susiję su psichika. Prie tų, kurie siekia galių, tačiau dar nesupranta savosios jėgos krypties, gali pasijungti esybė iš tokio pasaulio, kurio sąmonei šiuo metu atstovauja pats žmogus…

Iš pradžių geriau pabandykite snaiginį obsidianą, kuris šalutinių veiksnių turi mažiau nei visi kiti obsidianai, paskui – juodąjį ar rudąjį obsidianą kartu su kalnų krištolu, o vėliau – be krištolo.

Heliotropas – tai Dvasios kario akmuo. Vadinasi, jis reikalauja sąžiningumo, teisingumo, dvasinio atsparumo ir tvirtumo. Jei viso to nėra, tai parodys įvykiai. Šis akmuo įsijungia labai iš lėto, todėl tie, kurie energetiškai tikrina akmenis, nesupranta, kodėl jis yra šaltas ir nebylus, gulėdamas lentynoje kartu su kitais akmenimis: tada jis tiesiog neskleidžia jokios energijos. Taip daugelis apsigauna. Patekęs į rankas tinkamam šeimininkui jis išskleidžia savo jėgą, sustiprina jį, tampa atspara bet kokiomis gyvenimiškomis aplinkybėmis.

Patestuoti save galite pradėdami nuo raudonojo jaspio.

Hematitas – tai jėgos gniužulas. Vadinasi, pirmiausia jis susitinka su žmogaus turima jėga: jei ji išbarstyta, problemų bus begalė. Taip nutiks ir jei žmogus nevaldo savo vidinės agresijos bei pykčio. Jis naudingas užsiimantiesiems kovos menais. Sunkiems tranzitiniams astrologiniams aspektams įveikti gali būti nešiojamas nelaimingosios pusės kelnių kišenėje. Jis dirba su astraline jėga, todėl šalutinių veiksnių gali būti gana keistų. Paskatina blogos karmos išėjimą. Vadinasi, galimi su tuo susiję įvykiai. Tiek vaikams, tiek su savimi nedirbantiems žmonėms jo verčiau nenešioti.

Tiesa, ant prekystalių dažniausiai guli ne hematitas, o hematinas (produktas iš hematito dulkių, miltelių), todėl jis veikia kur kas švelniau.

Gagatas būdavo naudojamas darbui su mirusiųjų pasauliu. Vadinasi, tai nėra nepretenzingas akmuo, kurį gali nešioti bet kas. Tiesa, jis gali būti naudojamas runoms gaminti (yra pakankamai minkštas, bet energetiškai stiprus).

Kiti stiprūs akmenys – tai piritas, be abejo, meteoritas, biotito linzė, tektitai. Juos ypač mėgsta vadinamieji žvaigždžių vaikai, nes jiems tie akmenys padeda ramiau priimti žemišką būtį, nebesiilgėti savo žvaigždės…

Linkusieji į šamanistines praktikas plačiai naudoja ryklio ir kitus suakmenėjusius dantis, ypatingus amonitus bei išskirtinius suakmenėjusius darinius.

Bet kuriuo atveju stiprūs akmenys – tai galinga energija, todėl verčiau nepiktnaudžiauti jais nežinant, ypač jeigu pačiam problemų netrūksta. Yra galybė kitų akmenų, kurie gali puikiai pasitarnauti, padėti Jums labiau suprasti ir pažinti save, apvalyti Jus ir gal net pakreipti tinkama kryptimi. Bet kuriuo atveju, jei būsite atidesni, jie išmokys Jus stebėti save ir ne kenkti sau, o padėti.