Antropoteosofinės psichologijos ir astrologijos santykis, arba antropoteosofinė astropsichologija

Antropoteosofinė astrologija – tai sistema, atskleidžianti žmogaus vidinę, vadinasi, psichinę ir mentalinę sanklodą, nurodanti atsineštas problemas ir jų sprendimo bei asmenybės vystymosi ir realizavimosi būdus, atveriančius platesnio susivokimo galimybes ir Paskirtį.

Šios astrologijos psichologinis aspektas – tai savo silpnybių ir stiprybių pažinimas, dirbant su silpnybėmis ir ugdant stiprybes, traktuojant žemiškąjį gyvenimą kaip tarpusavio santykių ir saviugdos mokyklą.

Jos karminis aspektas – tą pažinimą pritaikyti praktiškai, gyvenimiškose situacijose ir įvykiuose atpažįstant lemtingas sielai kryžkeles priežasčių – pasekmių grandinėje. Tose kryžkelėse galimi būtinieji pokyčiai, kurie keičia karmines duotybes, padeda kurti naująjį save ir naują ateitį, atitinkamai jose elgiantis ir keičiantis.

Jos dvasinis aspektas – tai sielos Dvasios Šviesos Evoliucijos Kelias, kuriame ugdantis iš egoistiško vieneto sąmonės tampama profesionalia, savo sugebėjimus kitų ir visuomenės labui taikančia asmenybe, o vėliau – kolektyvinės sąmonės individualybe. Visa tai vyksta sąmoningai priimant svarbius sprendimus, mokantis karmos nužymėtas pamokas, sistemingai dirbant su savimi, vis labiau atskiriant kūno poreikius ir jo emocingus reikalavimus, taip pat įgytas ir kitų įdiegtas mentalines programas nuo sielos siekių.

Antropoteosofinė astrologija labiau priskirtina dvasinės astrologijos krypčiai ir ypač taikytina europietiškos sanklodos žmogui, ieškančiam savo gyvenimo ir to, kas vyksta aplinkui, prasmės ir pagrindimo. Joje dera klasikinės astrologijos pradmenys su prognostiniais elementais, vedinės astrologijos dvasinis pradas, filosofinis idealistinis požiūris ir teosofinės gelmės. Ji tiesiogiai susijusi su antropoteosofine psichologija, kurioje Dievas, arba Kūrėjas, užima jam priklausančią garbingą vietą. Todėl gilus antropoteosofinis astrologas, arba tiesiog astropsichologas, savaime tampa ne tik astrologu, įvaldžiusiu įvairias astrologines metodikas, taip pat prognostikos meną, bet ir psichologu, filosofu, sielos, o kartais netgi psichikos arba kūno gydytoju ir, žinoma, dvasininku.

Kalbėta, kad svarbiausia ne vien astrologo žinios, o jo vidinė kokybė. Dabar žmonės pasivadina visokiausiais vardais, bet įvairūs pažymėjimai ir diplomai ne visada pagrindžia juos turinčiųjų kokybę, nes daugelis jų lengvai įgyjami arba net nusiperkami. Todėl daug tokiu būdu diplomuotųjų veikia interneto erdvėse kaip galvų šiukšlintojai ir netgi turi savo mokyklas… Jie tai daro niekieno nekontroliuojami ir vilioja žmones pigiais triukais bei niekuo nepagrįsta, tačiau imponuojančia „informacija“. Jų karma sunki, tačiau sunki karma ir tų, kurie jų klausosi ir jais seka arba net tampa jų „mokiniais“.

Vidinės kokybės niekaip už jokius pinigus nenusipirksi, nes ją kiekvienas įgyja savo darbu, dėl to neturėkite tuščių iliuzijų. Tikras antropoteosofinis astrologas privalo laikytis Garbės kodekso, duotos priesaikos ir nuolatos sistemingai dirbti su savimi. Jam turi rūpėti ir rūpi gero astrologijos vardo grąžinimas, o tai įmanoma tiktai dirbant profesionaliai ir sąžiningai. Save antropoteosofiniu astrologu vadinantis, bet minėtojo Garbės kodekso ir svarbių taisyklių nepaisantis, ypač jas niekinantis, su savimi nedirbantis žmogus negali būti juo laikomas ir apskritai nevertas astrologo vardo, nes tą vardą teršia savo elgesiu ir kalbomis.

Tai reiškia, kad tas, kuris siekia garbingai atstovauti astrologo profesijai, privalo nuolatos mokytis ir be mažiausių nuolaidų sau dirbti su savimi, nes tiktai pakeitęs savo kokybę gali ir kitą žmogų paskatinti keistis, kadangi žino to keitimosi prasmę sielos evoliucijai ne iš nuogirdų, o praktiškai.

Prasti tranzitiniai aspektai reikalauja pokyčių, susijusių su planetų ir būstų temomis, todėl jeigu žmogus jiems ryžtasi ir nebijo būtinojo apšvarinimo, patiria šviežio oro gūsį, atnešantį naujų galimybių, tačiau jeigu laikosi įsikibęs dalykų, kurie stabdo jo sielos evoliuciją, galimos nelaimės, sunkios ligos ir panašūs dalykai. Gero astrologo darbas – padėti žmogui susigaudyti vyksmo priežastyse ir atpažinti svarbių sprendimų laiką, kartais iš esmės keičiantį gyvenimą. Kiekvieno žmogaus gyvenime duotas esminio lūžio laikas, kuriuo tinkamai pasinaudojus gyvenimas keičiasi iš esmės, nes keičiasi pats žmogus, o nepasinaudojus gali sustoti sielos evoliucija, nes įstringama sename supratime ir jo nulemtame gyvenime su aiškiomis tolesnėmis pasekmėmis.

Todėl pasiryžimas tapti astrologu reikalauja atsisveikinti su emocingu asmeniškumu, išsiugdyti sistemingumą, analitinį ir filosofinį mąstymą bei siekti dvasininko švaros. Tai reiškia, kad reikia atlikti sunkų, skaudų, bet labai vertingą sielai darbą ir toliau nuolatos dirbti, koncentruotis ne į savo pasiekimus, o tiktai į pasirinktą Kelią. Geram astrologui svarbu nuolatinė savistaba, psichoanalizė, filosofinis idealistinis požiūris, dvasininko tikėjimo gylis ir teosofo išmintis. Visa tai jis pats turi išsiugdyti.

Tam, kuris rimtai dirba su savimi, antropoteosofinė astrologija padeda vis giliau patirti mikrokosmo, kuriuo yra ir žmogus, ryšį su makrokosmu, kuriuo yra Visatos ir viskas, kas yra jose. Gilus, savo emocijas ir protą apsivalęs astrologas pajunta save kaip instrumentą, padedantį patirti bet kurių kosminių objektų (žvaigždžių, planetų ir t. t.) būtį tuo lygmeniu, kokį pats yra pasiekęs. Tie objektai prabyla į jį sava kalba, atveria neužmatomą erdvių beribiškumą ir galimybę pamažu pasijusti tų erdvių dalele. Tai plečia sąmonę tiek, kiek tam žmogui ji gali atsiverti. Tai iš tiesų Kelias į nušvitimą per dvasinę astrologiją.

Apsišvarinęs žmogus po truputį ima derinti savo, kaip mikrokosmo, ritmą su makrokosmo ritmu. Šis procesas prasideda Aš mąstantysis lygmenyje, visiškai susiderinama Aš siela lygmenyje. Tai reiškia sąmoningą gyvenimą čia ir dabar, matant praeities – dabarties – ateities vyksmą vienu metu ir jame dalyvaujant taip, kaip to labiausiai reikia, savaime atmetant antraeilius ir pašalinius dalykus. Tai reiškia nuoseklų, tačiau visišką išsilaisvinimą iš apsunkinančių Kelią prisirišimų, sugebėjimą vienodai aiškiai ir visavertiškai gyventi ir nepritekliuje, ir pertekliuje, ir prastesniais, ir geresniais laikais, ir peikiamam ar vaikomam, ir garbinamam, ir esant fizinėje nelaisvėje, ir niekieno nesuvaržytam. Taip gyvena tas, kuris gyvena taikoje ir vienybėje su savo siela ir Kūrėju, nes visa tai rado savyje ir visada turi.

K. G. Jungas (34, p. 163–164) teigė, kad žmogaus psichikoje, šalia jo individualios pasąmonės, dar gilesniame sluoksnyje, veikia kolektyvinė pasąmonė su bendražmogiškais archetipais, kurie išreikšti mituose, simboliuose, sapnuose ir t. t. Jis matė tuos archetipus astrologiniuose simboliuose, kurie atsispindi senosiose legendose ir mituose, todėl astrologiją senovėje laikė visų psichologinių žinių viršūne. K. G. Jungas rašė: „Astrologija, kaip kolektyvinė pasąmonė, į kurią kreipiasi psichologija, susideda iš simbolinių konfigūracijų. Planetos – tai dievai, kolektyvinės pasąmonės valdžios simboliai.“ Jo manymu, astrologija būtina norint teisingai interpretuoti mitus. K. G. Jungas taikė astrologiją savo tyrinėjimuose ir konsultacijose, įtraukė ją į psichoanalizės praktiką, taip pat praturtino astrologiją naujais psichologiniais terminais ir pranašavo jos grįžimą į aukštųjų mokyklų katedras. Jo idėjas perėmė D. Rudhyaras ir kt. astrologai.

Taigi, gimimo horoskopas išmaniam astropsichologui atskleidžia ne tik jo savininko atsineštus duomenis, tačiau, derinant jį su planetų tranzitinėmis padėtimis, ir to žmogaus psichologinę būklę įvairiais gyvenimo laikotarpiais bei tos būklės priežastis, kurios gali būti tiek asmeninio, tiek kolektyvinio pobūdžio. Atskleisdamas priežastis per prastas kurios nors planetos (šiuo atveju tai planetos iki Saturno) savybes, jis kartu nurodo galimybes tobulėti per gerus tos pačios planetos aspektus ir, žinoma, dar plačiau. Transsaturninės planetos susijusios su kolektyvine sąmone, todėl dirba per visuomenę ar žmoniją veikiančius faktorius, kartu įtraukia įvairius konkretiems žmonėms svarbius archetipus, ypač kai sudaro aspektą su kuria nors planeta iki Saturno. Vieni žmonės tiems reiškiniams imlesni, kiti mažiau imlūs.

Tačiau astropsichologas turi žinoti, kad jis nėra gydytojas, skiriantis konkrečius vaistus, galintis paguldyti žmogų į ligoninę ir pan. Jo darbas nėra išspręsti už žmogų įvairias problemas. Astropsichologo darbas – parodyti žmogui, kad tų problemų priežastys – jo neigiamos savybės, kurios nulemia atitinkamą elgesį, kartu nužymėti galimus jų sprendimo būdus, taip pat galimus tų sprendimų eigos variantus. Jo užduotis – paskatinti žmogų imtis svarbiausio savo sielai darbo – dirbti su savimi. Todėl astropsichologas privalo žmogui nurodyti jo silpnybes ir ydas kaip pažeidžiamumą bei pabrėžti stiprybes, per kurias lengviau dirbti su silpnybėmis. Geras astropsichologas žmogui suteikia aiškumo ten, kur šis buvo susipainiojęs arba klydo, nes dauguma žmonių ir ateina būtent ieškodami aiškumo. Jis iškelia ir išryškina dviprasmiškas situacijas, nuo kurių priklauso tolesnio gyvenimo, o galbūt netgi sielos evoliucijos eiga, ir paragina žmogų jas išspręsti taip, kaip skatina jo sąžinė, o ne noras patogumų, nes žino iš savo patirties, kad dviprasmybės ir dvilypės situacijos labai apsunkina ir sustabdo sielos Kelią. Jo darbas – padėti žmogui susigaudyti savų ir svetimų minčių raizgalynėje ir programose. Astropsichologas privalo padėti žmogui ištrūkti iš pasidavimo likimui, išaiškinti, kad likimas (Saturnas) – tai karma, kurią reikia atidirbti, tačiau lemtį (Jupiteris) būtina įvykdyti, nes ji yra Paskirtis. Toks astrologas jokiu būdu negali sakyti: „Tau bus taip“, taip pat neturi ieškoti magiškų būdų, kaip panaikinti problemą, nes supranta, kad toks veiksmas tam tikram laikui sustumia karmos spiralę, tačiau vėliau šioji dar didesne jėga trenkia atgal. Taigi, neįkainojamas yra darbas padėti žmogui pažinti save, nes retenybė rasti adekvačiai save vertinantįjį, ypač jaunesnio amžiaus.

Tik save pažįstantis žmogus gali sąmoningai realizuotis ir įvykdyti savo Paskirtį. Tie, kurie atėję pas astrologą klausia: „Kada gi man pradės sektis?“, arba tikisi, kad astrologas išspręs jų problemas už juos, duos receptą ar įvardys jų ypatingą misiją, nors jie visą gyvenimą pratingėjo arba gyveno taip, lyg gyvenimas būtų juodraštis, kurį bet kada bus galima perrašyti, nėra antropoteosofinio astrologo klientai.

Daug nepažįstančių savęs žmonių, bėgančių maršrutu namai–darbas, gyvena taip, tarytum gyvenimas būtų juodraštis. Deja, jo saulėlydyje ima ir pamato, kad jis nėra juodraštis, viskas jame buvo ir yra švarraštis. Kai kurie jų tada sako, kad gyvenimas praėjo pro šalį, o jie tarsi visą laiką kažkur bėgo, bet taip ir nepajuto, kad gyveno… Yra tų, kurie tampa pagrindinės vietos religijos sekėjais ir taip randa naują prasmę, nes bet kuris žmogus, nors kiek pradedantis girdėti savo sielą, susimąsto apie savo gyvenimo, santykių ir bet kokių darbų prasmę.

Geras, su savimi dirbantis astrologas gali žmogų bent jau link tos prasmės pakreipti, paskatindamas susimąstyti apie savo gyvenimo prioritetus, nes žmonės daugiausia dėmesio ir jėgų skiria būtent prioritetiniams dalykams, todėl tikisi atgalinio energinio ryšio, vadinasi, ką nors gauti ir savaip gauna. Taigi, jeigu visas gyvenimo laikas atiduodamas nevertingiems dalykams arba žmonėms, kurie linkę naudotis svetima energija ir niekam nieko neduoti mainais, laukia pervargimas ir nepasitenkinimas. Žmogus, dirbantis darbą, kuris jam patinka, bendraujantis su panašiai mąstančiaisiais, nors ir pavargsta, tačiau patiria ir džiaugsmą bei gauna reikalingos energijos pagal savo darbų atlikimo ir bendravimo nuoširdumą, o nenuoširdusis, kad ir ką darytų, su kuo bendrautų, niekados nepatiria visiško pasitenkinimo…

Vadinasi, galima teigti, kad pirmiausia bet kurio gyvenimo tikslas ir prasmė – tarpusavio santykių mokykloje rasti pusiausvyrą: priimti kitus žmones tokius, kokie jie yra, bet ir savęs neprarasti. Štai čia astropsichologas gali žmogui daug padėti, kaip ir toliau.

Visata – tai makrokosmas, o žmogus – mažas mikrokosmas, sukurtas pagal tas pačias taisykles ir veikiamas tų pačių dėsnių. Todėl pažinti save – tai pažinti visumą, nes žmogus yra tos neaprėpiamos visumos dalis. Zodiako ženklų pagrindinės temos gyvenimas po gyvenimo veda žmogų iš egoistinės, arba vieneto, sąmonės, būdingos materialiam pasauliui, link kolektyvinės sąmonės, arba ypatingo Vienio su Visuma, patirties. Kiekviena planeta gimimo horoskope – tai pradinė žmogaus karmos nulemta kokybė, su kuria jis pradeda savo žemiškąjį gyvenimą. Laisvo pasirinkimo, arba laisvos valios, dėsnis – svarbiausia teisė į laisvą Pasirinkimą, suteikta Dievo žmogui Žemėje esant. Todėl niekas: joks kitas žmogus, bet kokia bet kurių subtiliųjų pasaulių, netgi tamsiausiųjų, esybė negali be paties žmogaus sutikimo į tą Pasirinkimą kištis. Tai šventoji kiekvieno žmogaus teisė. Vadinasi, ir šiuo atveju tik pats žmogus nusprendžia, ką su savo vidine kokybe, pasireiškiančia per charakterio savybes, darys. Jeigu ta kokybė jį tenkina – nekeis, jeigu netenkina – ieškos būdų ją keisti. Niekas už jį negali to pasirinkti, kaip ir jau pasirinkus sunkaus keitimosi darbo atlikti, todėl daug kam lengviau pasakyti išganingąją frazę: „Žmogus negali pasikeisti“, ir gyventi po senovei teisinantis, kad sunku, kiti negeri, nepadeda, kaip turėtų padėti, ir pan. Taip paprastai elgiasi jaunos arba paauglės sielos. Tokį žmogų bent jau vertėtų paraginti nedaryti kitam to, ko nenorėtų, kad jam darytų, kad sunkesnės karmos neprisikurtų. Tačiau geriau jį nukreipti pas psichologą arba į bažnyčią, nes antropoteosofinis astrologas jam kalbės per sudėtingai, skatins mąstyti ir kaip receptą skirs darbą su savimi, užuot davęs išganingą piliulę.

Antropoteosofinio astrologo darbas – aiškiai matant ir atskiriant lemtingų sielai, o gal net ir kūno gyvenimui, pasirinkimų laiką, žmogų apie tai perspėti ir paaiškinti galimus kelius, iš kurių vieną pačiam teks rinktis. Jis jokiu būdu negali ir neturi nurodyti vienareikšmiško sprendimo, bet gali nusakyti keletą galimų sprendimų ar netgi jų pasekmes. Jo darbas – suaktyvinti žmoguje poreikį keisti savo savybes, keliančias nereikalingą įtampą ir problemas, susiaktyvinančias per tam tikru laiku veikiančias planetas. Svarbu paaiškinti skirtumus tarp kuriančiosios ir griaunančiosios įtampų. Žinoma, geriau paaiškins tas astrologas, kuris visa tai jau pats patyrė savo gyvenime. Gero astrologo darbas – paskatinti žmogų dirbti su savimi, akcentuoti vertybines nuostatas ir idealų žemiškajame gyvenime svarbą. Jeigu žmogus nenusiteikęs to daryti, verčiau pasiūlyti jam eiti kitur.

Astrologija mėgsta tikslumą ir aiškumą. Todėl iš pradžių astrologas turi sugebėti kruopščiai nubraižyti horoskopą (gimimo žemėlapį). Kompiuteriniai horoskopai patogūs, tačiau jais galima naudotis tada, kai reikia greitai gauti informaciją. Tas, kuris dirba giliai, prieš akis turi gyvą, vadinasi, ranka nubraižytą horoskopą. Švarus profesionalus astrologas jaučia ryškius energinius skirtumus: ranka braižytas horoskopas pulsuoja visais savo gyliais ir atveria papildomą informaciją tam, kuris moka ją skaityti, nes save paruošė, o kompiuterinis horoskopas – tai tiktai techniniai duomenys, iš kurių galima išskaityti daug ką, bet dėl jo statiškumo kyla fatalistinio aiškinimo grėsmė.

Visi astrologai, kaip kalbėta, prieš akis gali turėti tą patį konkretaus žmogaus horoskopą, tačiau jame matyti ir išskirti skirtingus dalykus, lygiai kaip gydytojai skirtingai gali matyti tą pačią rentgeno nuotrauką. Minėta, kad tai lemia horoskopą skaitančiojo profesionalumas ir jo sąmoningumo lygmuo, padedantis jam viską matyti plačiau ir išryškinti visų skirtingų aspektų visumos esmę. Aukšto sąmoningumo lygmens žmogus, kuris nėra profesionalus astrologas, gali savo intuicija ir savais metodais nuskaityti informaciją, bet tai ne astrologinė, o labiau aiškiaregio konsultacija. Žemo sąmoningumo neprofesionalus individas teršia gerą astrologijos vardą neatsakingai teigdamas: „Tau bus taip“, „Daryk taip“, tarsi būtų pranašas. Tokiu kategoriškumu jis bando dangstyti savo neprofesionalumą.

Taigi, bet kuris astrologas, nebūtinai antropoteosofinis, turi ugdytis analitinį protą ir paversti jį paklusniu įrankiu, kartu ugdytis intuiciją. Būtinas platesnis supratimas, be kurio šalutinės tendencijos gali būti palaikytos pagrindinėmis, ir atvirkščiai. Be jo neįmanoma savo traktuotėse aprėpti ir suderinti vienu metu veikiančių ir prastų, ir gerų planetų aspektų, dėl to lengva žmogų supainioti dar labiau, nei jis yra susipainiojęs, arba jį tiesiog užprogramuoti. Todėl prastos kvalifikacijos amatininkai, neturintys tokio supratimo, pavojingi, nes žmogui iškreipia situacijos vaizdą, dar labiau viską supainioja arba, pagalba prisidengę, manipuliuoja žmogumi tam, kad pasipelnytų.

Vidinis darbas su savimi padės astrologui savyje atverti naujus sąmonės sluoksnius, nes tiktai taip jis išmoks atpažinti, kokio lygmens žmogus sėdi priešais ir kaip su juo kalbėtis. Tik sąžiningai gyvenančiam, Dvasia tikinčiam, sistemingai su savimi dirbančiam žmogui atsiveria vedimas iš aukštesniųjų sąmonės sluoksnių, prie kurių jis savo nuosekliu ir nuoširdžiu darbu jau yra prisilietęs. Taip atsiveria nauja žinojimo kokybė ir atskyrimas to, kokie dalykai svarbūs, o kokie – antraeiliai, kas yra tikra, o kas – netikra.

Tačiau be meilės žmogui ir nuoširdaus poreikio jam padėti susigaudyti tamsiuose nesupratimo labirintuose, paskatinti miegančią sąmonę pabusti, matant to darbo gilią prasmę ir neįkainojamą vertę, net jeigu žmogus dar to nemato, todėl jam padedančiojo pastangų nevertina, tikrasis Aukštųjų Jėgų vedimas neįmanomas. Aukštosios Jėgos – tai Dvasios pasauliai, kuriuose vyrauja ne vieneto, o kolektyvinė sąmonė, dėl to jos nedirba su savanaudžiais, valdžios, išorinės garbės ar turto trokštančiais individais. Su jais dirba eteriniai pasauliai.

Kuo žmogus sąmoningesnis, tuo aiškiau atskiria daugiau suprantančiuosius ir nesupratėlius, todėl mažiau painiojasi informacijos šaltiniuose. Jis vis labiau supranta, koks sunkus, nes status ir siauras yra Kelias, vedantis į platesnio susivokimo Šviesą, vadinasi, tik maža saujelė drąsuolių ryžtasi juo kopti. Dabar jis dar aiškiau supranta ir tai, kad kas tam tikru metu atrodo gerai, kitu metu gali atrodyti kitaip.

Taigi, tiek nusikaltėlis visą valią sukaupęs gali atsitiesti, tiek šventasis pavargęs suklupti. Tai skatina žmogų neišklysti ir laikytis pasirinkto Kelio, nes mato didžiulę jo prasmę savo ir susijusių sielų evoliucijai.

2008 metų rugpjūčio 31 dieną Išminties spindulio Valdovas priminė:

Nėra aukščiau, nėra žemiau. Nėra juoda, nėra balta. Viskas sąlygiška. Lygmenys, apie kuriuos kalbate, yra šalia Jūsų, Jumyse. Atstumai tarp jų nepamatuojami metrais, kilometrais ar šviesmečiais. Erdvė pilna įvairių energijos susikirtimo taškų. Tam tikru metu Jūs atsiduriate ant kurio norstaško, arba kitaip – mazgo, iš kurio turite išskirtinę galimybę peršokti į kitą juostą arba eiti toliau ta pačia linija. Tai panašu į sankryžą gatvėje. Vienų juostų energija vienokia, kitų – kitokia.

Astrologijoje tie susikirtimo taškai vadinami ciklais. Septynerių metų ciklas svarbus, nes naują kokybę skatina, senąją bandydamas. Yra daug ir kitų ciklų. Tos juostos nepavaldžios Spinduliams ar kam nors kitam. Čia galioja tik vienas principas: vibracija traukia vibraciją. Vadinasi, patenkate į tą juostą, kurios vibracija atitinka jūsiškę, ne į kitokią.

Juoda ir balta – tai tiktai spalvos, bet šitaip įvardijami ir kardinalūs sąmoningumo skirtumai, reiškiantys nesupratimą ir supratimą. Tik nuo konkretaus individo sąmonės priklauso jo požiūris, o tada nuo jo – ir reikalai bei santykiai.

Kuo siauresnė žmogus sąmonė, tuo labiau jis linkęs koncentruotis į materialius dalykus, savo egoistiško Aš poreikius ir laiko savo išsipūtusį ego vidiniu balsu. Jis savo sielos dar negirdi.

Kuo platesnė žmogus sąmonė, tuo labiau jis sugeba suderinti dvasią ir materiją, yra sąžiningas sau ir kitiems, žino Žodžio vertę ir moka tylėti. Jis supranta to, kas vyksta, prasmę ir priežastis, todėl mažiau reikalauja iš kitų ir moka priimti tai, kas jam siunčiama, su meile ir dėkingumu.

Antropoteosofinė astrologija atskleidžia gilumines žmogaus mąstymo pobūdžio, elgesio ir gyvenimo būdo priežastis, kartu parodo, kaip tos priežastys veikia visose dvylikoje svarbiausių jo gyvenimo sferų. Ji skatina tapti savo gyvenimo kalviu, keisti save ir savo gyvenimą Kūrėjui padedant. Ji parodo svarbius karmos atidirbimo būdus ir galimybę atverti Dangaus malonių skrynią. Ji išryškina bet kurių fizinių, psichinių ir mentalinių ligų priežastis – sergančias mąstymo struktūras, kurios lyg baisus virusas apnuodija organizmą. Tik dvasinio išspinduliavimo formavimas, kreipiantis pagalbos į Visagalį per tą dvasinę kryptį ar religiją, kuri pasirenkama, sistemingai praktikuojant, meldžiantis ir tinkamai gyvenant, yra priešnuodis. Kitų priešnuodžių nėra arba jie laikini, arba yra tiesiog fikcija.

Antropoteosofinė astrologija savaime siejasi su antropoteosofine psichologija, todėl gali būti vadinama tiesiog antropoteosofine astropsichologija. Tai reiškia, kad ateities psichologai ir psichoterapeutai, siekiantys rimtai padėti žmogui, nebevengs astrologijos, nes horoskopas – tai žmogaus būsenų ir tų būsenų priežasčių rentgeno nuotrauka. Neprotinga atsisakyti tokio puikaus, iš esmės viską parodančio tyrimo, padedančio diagnozuoti ne tik ligą, bet ir jos gilumines priežastis bei galimas pasekmes ir numatyti būdus, kaip jos išvengti ateityje.