Senovės graikams jis buvo Helijo, Saulės dievo simboliu, suteikiančiu apsaugą, pilnatvę ir sveikatą. Juo buvo puošiamos taurės ir lėkštės, nes buvo manoma, jog jis apsaugo nuo nuodų ir suteikia gyvybinių galių organizmui.
Kanados indėnų šamanai naudodavo jį savo ritualuose. Indijoje buvo tikima, jog jis apsaugo nuo piktų dvasių ir demonų.
Saulės akmuo suteikia gyvybinių galių, pasitikėjimo savimi, optimizmo, gyvenimo džiaugsmo, kūrybingumo, pašalina energetines blokadas (ypač trijuose apatiniuose centruose). Jis padeda vėl įtikėti savo stiprybe, laime ir Dievu. Net užkietėjusiems pesimistams gali atverti naujas perspektyvas, pašalinti baimes ir stresus. Jį gali nešioti ir potencialūs savižudžiai arba tie, kurie kartais apie tai pagalvoja.
Tinka 1, 2, 3 čakroms.
Kai kuriais atvejais gali būti naudojamas su kitais akmenimis.
Saulės akmuo padeda nuovargio, atsiradusio dėl pastovaus neišsimiegojimo, periodais, esant miego sutrikimams (tiek nemigos, tiek ištisinio miego norėjimo). Jį gali nešioti žmonės, sergantys ateroskleroze, hipertonija, skrandžio ligomis, bronchine astma, sąnarių reumatu, medžiagų apytakos sutrikimais. Jis stimuliuoja organizmo gydomąsias galias ir vegetatyvinę nervų sistemą. Jo eliksyras geriamas esant užsikimšimams kraujo induose, atsiradusiems dėl kraujo krešulių ir užkrėtimų. Naudingas jis tiems, kieno kojos pastoviai šaltos, o nagai pamėlynavę. Gali gerti jį ir sergantieji podagra.
Rėminamas į auksą ir nešiojamas ant bevardžio laimingos rankos piršto. Gali būti pakabutis ar auskarai.
Kartą per mėnesį nuprausiamas po tekančiu vandeniu ir pakraunamas tiesioginėje saulėje (5-10 val.).
P.S. Savybės galioja tik tam tikram Saulės akmeniui – avantiūrininiam lauko špatui, o ne avantiūrininiam stiklui, kurio mūsuose dabar apstu.