Malachitas nuo seno apipintas legendomis. Egipte jis buvo deivės Hator, Graikijoje – Afroditės, tradiciškai Veneros akmuo. Juo turėjo teisę puoštis tik kilmingieji. Vienur jis buvo naudojamas kaip amuletas arba talismanas, kitur jo miltelius dėdavo į dažus, o Egipte – į kosmetiką. Viduramžiais jis buvo pagalbininkas menstruacijoms ir gimdymui palengvinti, todėl buvo vadinamas akušerių akmeniu.
Pavadinimo kilmė: Dėl spalvos panašumo siejamas su graikų kalbos žodžiu malache –„dedešva“, o dėl nedidelio kietumo – su žodžiu malakos – „minkštas“.
Sinonimai ir prekybiniai pavadinimai: Žalioji vario rūda, žaliasis varis arba vario žaluma; randama sąaugų iš azurito ir malachito, kurie vadinami azuritu-malachitu.
Malachito tema – žemiškoji meilė. Jo funkcija – atskleisti meilės galias žemiškajame plane.
Dvasiai: Skatina realesnį nei anksčiau Dievo pojūtį, lengvesnį ženklų pastebėjimą; altruizmą, vidinį teisingumą. Aktyvina ir harmonizuoja saviraišką, kūrybingumą. Palaiko toleranciją ir lojalumą santykiuose. Stiprina platesnį grožio, estetikos supratimą, gilesnį gamtos didybės ir grožio pojūtį.
Protui: Suaktyvina gilesnę potyrių ir situacijų analizę. Inspiruoja sugebėjimą paleisti blogas ar pasenusias fiksacijas ir požiūrius. Padeda greitai pagauti informaciją ir sąmoningai ją naudoti; greitos mintys ir sprendimai – pastabumas iki smulkmenų (M. Giengeris). Moko atsakyti už savo poelgius, padeda pačiam formuoti savo gyvenimą, švelniai pereiti į naują jo fazę.
Emocijoms ir psichikai: Iškelia užspaustas emocijas ir troškimus į paviršių (trumpam), vėliau ateina palengvėjimas. Suteikia minkštumo, gyvenimo džiaugsmo, saugumo, tikrumo jausmą, švelnumo, atsipalaidavimo. Ramina baikštumą, išsklaido melancholiją. Padeda įsijausti į kitą. Pažadina viltį ir meilę, ryšį su gamta. Tinka nuo seksualinių psichologinių problemų, susijusių su prasta praeities patirtimi. Ramina baimę būti savimi, baimę prarasti, baimę atsiverti meilei ir švelnumui. Pagelbėja nuo baimės būti tėvais (tiems, kurie dėl to negali susilaukti vaikų).
Kūnui: Stiprina akis, inkstus, kasą, blužnį, skrandį, ramina silpnumą, gerina miegą, valo kraują. Gerina maitinančių motinų pieno liaukų darbą (Gurudasas). Gali padėti nuo nuo astmos, artrito, sąnarių tinimo, auglių, kaulų lūžių, raumenų įplyšimų. Stiprina imuninę sistemą (Melody). Gali padėti raminti traukulius, menstruacinius nusiskundimus, reumatą, lengvina gimdymą. Skatina moteriškų lyties organų vystymąsi ir gydo jų ligas. Didina kepenų aktyvumą, sužadina nervų ir smegenų veiklą, lengvina rūgščių neutralizavimą iš audinių (M. Giengeris).
Šalutinis poveikis: Į paviršių gali iškelti senas traumas ar prisiminimus, kuriuos reikia paleisti. Jį nešiojantieji labai traukia kitų žmonių dėmesį, todėl tiems, kuriuos dėmesys vargina, jo nereikėtų imti. Seksualiai alkaniems žmonėms gali pritraukti nemalonių situacijų ar net išprievartavimą (N. ir A. Beregini).
Nešiojimas: Rėminamas sidabre arba varyje ar žalvaryje ant bevardžio piršto. Dėl galimo šalutinio poveikio rekomenduojama pradėti nešioti nelaimingoje pusėje: vyrui – kairėje, moteriai – dešinėje (žiedas, apyrankė, gabalėlis).
Valymas: Sausuoju būdu (dedamas ant ametisto drūzos arba druskos). Ilgai laiko sugertas problemas, todėl valyti būtina dažnai. Nemėgsta tiesioginės saulės. Praranda blizgesį nuo rūgščių, įvairių chemikalų, įtakų.
Derinimas: Su rodochrozitu – meilės reikalams, tobulos harmonijos pajautai, su lazuritu – vadovams, kad išlaikytų žmogiškumą.
Malachitas plačiau aprašytas šiose knygose:
