Visų tautų šamanai fosilijas naudodavo savo ritualuose, o paties šamano amuletu dažniausiai taip pat būdavo fosilija. Itin gerbiami buvo amonitai (suakmenėjusios kriauklės arba jų įspaudai), kuriuos laikė plačios sąmonės simboliu, simbolizuojančiu kelionę laiku ir erdve, Kūrėjo jėgą ir pačią evoliuciją. Ypač stipriu šamanistiniu amuletu buvo laikomi ryklio dantys. Jūros ežiai buvo naudojami Skandinavijoje, Anglijoje šamanų ir pranašautojų. Be abejo, tai siejama su pentagramos forma. Panašią prasmę turi ir jūros žvaigždės. Amonitai su suformuotomis gyvatės galvomis buvo kabinami alchemikų laboratorijose kaip apsauga nuo demoniškų jėgų. Daug kur jie buvo rėminami į namų sienas apsaugai. Juodieji Himalajų amonitai (šaligramos) dar ir dabar garbinami kaip dievybės ir jų atributai – „dievų ratai“ (gyvenimo ratas) ar „kopėčios į dangų“ (spiralės – pakopos į nušvitimą). Paplitusi nuostata, kad tai dievo Vishnu (kitų nuomone – Budos) inkarnacija. Ypač vertingomis laikomos šaligramos su piritu. Vikingai mėgo nešioti belemnitą (velnio pirštą) kaip apsaugą nuo žaibo ir priešo strėlių. Įvairias reptilijų dalis ar suakmenėjimus – „drakono produktus“ iki šių dienų vertina kinai.
Kai kurie tyrėjai siūlo amonitus nešioti architektams ir visiems, kurie kažką konstruoja, nes jie padeda pamatyti šaknis ir aprėpti visą projektą nuo jo pirminės fazės iki pabaigos. Tai apsauginiai akmenys, suteikiantys stabilumą ir struktūrą, padedantys negatyvią energiją transformuoti į švarią, tekančią energiją. Sužadina išgyvenimo instinktą. Ramina depresiją, galinčią atsirasti po energinio kvėpavimo praktikų. Amonitai iš hematito ar pirito tarnauja antenomis, priimančiomis ir neutralizuojančiomis bet kokius dažnius ir bangas (M. Giengeris). Daugelis senųjų tautų išminčių tikėjo, kad per amonitus atsiveria Visatos paslaptys ir misterijos.
Pavadinimo kilmė: Iš lotynų k. žodžio fossilis – „iškastas“: tai gyvų organizmų likučiai ar įspaudai arba suakmenėję gyvūnai bei jų dalys ar augalai iš ankstesnių geologinių epochų.
Sinonimai ir prekybiniai pavadinimai. Suakmenėjęs koralas gali būti vadinamas „koraliniu agatu“ arba „agatizuotu koralu“, suakmenėjęs moliuskas – „kriaukliniu agatu, „sraiginis agatas“ – suakmenėjusių moliuskų sankaupos.
Tema – evoliucija. Jų funkcija – padėti suprasti dabartinės žmogiškosios formos laikinumą ir sąmonės amžinumą. Spiralė susijusi su sielos evoliucija, todėl kiekvienas gyvenimas ją veda arba link centro – Evoliucijos keliu, arba tolyn nuo jo, t. y. Involiucijos keliu.
Dvasiai: Centruoja, padeda rasti savo harmonijos tašką ir gyventi išliekant jame. Tai suteikia vidinę ramybę, toleranciją, koncentraciją į tai, kas svarbu, aiškų sprendimų priėmimą, atsižvelgiant ir į kitų nuomonę. Tai puiki įžeminanti priemonė. Naudingi visiems, pradedantiems sunkų Kelią į Save Tikrąjį. Padeda pajusti vienovę su visomis materialaus gyvenimo formomis ir dar giliau suvokti, kad kiekvienas po Saule turi savo vietą, taip pat evoliucijos svarbą, aiškiai suprasti, kad viskas turi pradžią ir pabaigą.
Sužadina išgyvenimo instinktą (visi); skatina atlikti savo gyvenimo darbą ir rasti jame prasmę (opalizuotas amonitas).
Protui: Skatina ramų išsilaisvinimą iš senų mentalinių programų ir atsivėrimą savo keičiančiai vidinei jėgai (visi amonitai), vadybininko savybes (trilobitas), vadovaujamame darbe gali suteikti pusiausvyros, kantrybės, jėgos. Suteikia reikalingą koncentraciją, valią, ryžtą, bet kartu padeda nepamiršti ir savęs (ypač darboholikams). Sustiprina savybes, reikalingas profesinėje srityje; skatina saugų ir apgalvotą aktyvumą.
Emocijoms ir psichikai: Ramina pyktį, agresiją, nuoskaudas, padeda pamatyti jų ištakas, skatina pažinimo procesą. Puikiai tinka jautriems žmonėms (suchalcedonėję amonitai), ieškantiems saugumo ir prieglobsčio, ramina baimę suklysti, kaip ir mirties baimę.
Suchalcedonėję amonitai naudingi tiems, kurie turi problemų su priešinga lytimi, tėvais, padeda pamatyti bendraujant kylančių nesusipratimų priežastis.
Kūnui: Tinka esant plaučių, sąnarių ligoms (amonitai, reptilijų dantys); greitina regeneraciją, gali padėti stiprinti regą, kaulus (reptilijų dantys, dramblio kaulai); stimuliuoja skydliaukę.
Šalutinis poveikis: Nepastebėta. Ryklio dantys kai kuriems jautriems žmonėms gali sukelti atotrūkį nuo realybės, kietiesiems – paskatinti dar didesnį kietumą.
Nešiojimas: Ant imuninės sistemos centro, apyrankės ar įrėminus į sidabrą, varį, žalvarį, bronzą ar ant odos virvutės.
Valymas: Priklauso nuo konkrečios fosilijos, nes vienos tarpios, kitos atsparios vandeniui, todėl arba nuplaunamos po tekančiu vandeniu, arba sausu būdu (dedama ant ametisto drūzos arba druskos).
Derinimas: Nepageidautinas, nebent su kalnų krištolu.
Fosilijos plačiau aprašytas šiose knygose:
