Tūkstantmečius jis buvo naudojamas kaip gydymo ir pilnatvės amuletas.

Pavadinimo kilmė: Pavadintas pagal vietovę Andalūzijoje (Ispanijoje), kur, manoma, buvo rastas daugiau kaip prieš 2000 metų. Graikų šaltiniuose vadinamas chiastolitu, nes nušlifuotas tampa panašus į graikų raidę „chi“. 

Sinonimai ir prekybiniai pavadinimai: Andalūzitas su anglies kryžiumi, kryžiaus akmuo (tačiau su staurolitu neturi nieko bendra), čiastolitas.

Dvasiai: Padeda suprasti savo identitetą ir gyvenimo užduotį; tinka transformacijos procesuose, pokyčių metu; išgrynina realybės pojūtį atmetant iliuzijas; centruoja ir skatina vidinį stabilumą, idėjų įgyvendinimą ir budrumą. 

Protui: Skatina analitinį mąstymą, sveiką nuovoką, nuoseklumą; praktiškumą ir kūrybiškumą; padeda likti neutraliam, neįsikibti senų modelių, neprisirišti (ypač santykiuose tėvai–vaikai, broliai–seserys). Padeda ne tik įžvelgti II ir III čakrose slypinčias problemas ir blokadas, bet ir rasti jų sprendimus. 

Emocijoms ir psichikai: Ramina baimes, nervingumą, kaltės jausmą; padeda atsikratyti baimės būti atstumtam, nesuprastam ir pan. 

Kūnui: Padeda įžvelgti gilumines ligų priežastis, pažadina gyvybines organizmo galias ir norą keistis, siekti tobulumo.

Stiprina nervų sistemą, harmonizuoja miegą, naudojamas esant nervų, raumenų ar sąnarių paralyžiui, artritui, stuburo smegenų uždegimams, sklerozei, saugo kaulus nuo suminkštėjimo, rachito, gali padėti sergant reumatu ir podagra, odos infekcijomis.

Šalutinis poveikis: stiprus  (žr. knygą „Raktas į akmenų karalystę“), todėl netinka vaikams, paaugliams, neatsakingiems, nestabilios psichikos žmonėms ir tarnaujantiems blogiui.

Nešiojimas: Jokiu būdu nedėti ant čakrų. Rėminamas sidabre. Galima nešioti ant didžiojo laimingos rankos piršto (kartais gali „pereiti“ ir ant kitos rankos) ar pakabutį kaip amuletą apsaugai nuo nužiūrėjimų, svetimų poveikių, juodosios magijos.

Valymas: Nuplaunamas po tekančiu vandeniu.

Derinimas: Jo savybes galima sustiprinti citrinu arba kalnų krištolu.